Pernaravos Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
1670 m. valdovo Jono Sobieskio leidimu Pernaravoje buvo pastatyta pirmoji bažnyčia. Pernaravos dvaro savininkas grafas H. Zabiela 1815 m. pastatydino naują medinę Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčią (tebestovi iki šiol). Tai liaudies architektūros formų, stačiakampio plano, vienabokštė bažnyčia.
Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia
1499 m. dvarininkas Bagdonas Petkevičius pastatydino bažnyčią ir dovanojo jai beneficiją. XVII a. viduryje senąją Šėtą ir jos bažnyčią sunaikino švedai. Dabar Šėtoje stovi mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. Pastatyta XVIII a. pab., tiksli jos pastatymo data dar nėra nustatyta, nes istoriniai šaltiniai pateikia skirtingas datas.
Šlapaberžės Jėzaus Nukryžiuotojo bažnyčia
Pastatyta 1861 m., ją rėmė Šlapaberžės dvaro savininkas Tadas Gintautas.
Surviliškio Nukryžiuotojo Jėzaus bažnyčia
Surviliškyje tarp 1592 ir 1597 m. buvo pastatytas pirmasis sakralinis pastatas, kuriam 1938 m. padovanotas Bučionių kaimas. 1637–1640 m. Žemaičių vyskupas J. Tiškevičius savo lėšomis pastatydino naują bažnyčią ir padovanojo jai 14 valakų žemės.
Šventybrasčio Kristaus Atsimainymo bažnyčia
1774 m. Šventybrasčio savininkas grafas Zaviša pastatė medinę Kristaus Atsimainymo bažnyčią. 1873 m. prie bažnyčios pastatyta medinė varpinė, o 1880 m. prie abiejų šonų primūryti priestatai.
Truskavos Šventosios Dvasios bažnyčia
1794 m. Jonas ir Barbora Truskauskai kalvos viduryje pastatė pirmąją medinę Šv. Dvasios bažnyčią, jai paskyrė šešis valakus žemės, įkūrė ir išlaikė prieglaudą. 1813 m. lapkričio 17 dieną buvo įsteigta parapija, nustatytos ribos. 1854 m. pastatyta nauja stačiakampio plano bažnyčia. Klebono Kl. Prialgausko rūpesčiu buvo apmūrytas šventorius ir kapinės.