{"id":7760,"date":"2026-07-30T14:50:51","date_gmt":"2026-07-30T11:50:51","guid":{"rendered":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/%d0%b8%d1%81%d1%82%d0%be%d1%80%d0%b8%d1%8f-%d0%ba%d0%b5%d0%b4%d0%b0%d0%b9%d0%bd%d0%b5%d0%b9\/"},"modified":"2026-10-20T15:54:21","modified_gmt":"2026-10-20T12:54:21","slug":"%d0%b8%d1%81%d1%82%d0%be%d1%80%d0%b8%d1%8f-%d0%ba%d0%b5%d0%b4%d0%b0%d0%b9%d0%bd%d0%b5%d0%b9","status":"publish","type":"page","link":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/%d0%b8%d1%81%d1%82%d0%be%d1%80%d0%b8%d1%8f-%d0%ba%d0%b5%d0%b4%d0%b0%d0%b9%d0%bd%d0%b5%d0%b9\/","title":{"rendered":"\u0418\u0441\u0442\u043e\u0440\u0438\u044f \u041a\u0435\u0434\u0430\u0439\u043d\u0435\u0439"},"content":{"rendered":"\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t
\n\t\t\t\t\t\t\t\t\t

K\u0117daini\u0173 miesto istorija prasideda XIV am\u017eiuje, kada 1372 m. K\u0117daini\u0173 miesto vardas buvo pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117tas ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose \u2013 Hermano Vartberg\u0117s ,,Livonijos kronikoje\u201c.<\/p>

Pasak legendos, K\u0117daini\u0173 pavadinimas kil\u0119s i\u0161 turtingo pirklio Keidangeno, atvykusio i\u0161 Kur\u0161o ir \u012fk\u016brusio nedidel\u012f \u017evej\u0173 ir \u017eemdirbi\u0173 kaimel\u012f, vardo.<\/p>

Archeologiniai tyrin\u0117jimai liudija, kad K\u0117dainiai i\u0161augo i\u0161 nedidel\u0117s \u017evej\u0173 ir \u017eemdirbi\u0173 gyvenviet\u0117s, \u012fsik\u016brusios XIV am\u017eiaus prad\u017eioje de\u0161iniajame Nev\u0117\u017eio up\u0117s krante, toje vietoje, kur dabar yra Did\u017eiosios Rinkos aik\u0161t\u0117. K\u0117dainiai prad\u0117jo augti ir pl\u0117stis nuo XV am\u017eiaus vidurio kaip svarbus regionin\u0117s prekybos centras. Tam buvo keletas svarbi\u0173 prie\u017eas\u010di\u0173: XV am\u017eiaus prad\u017eioje per K\u0117dainius nusidriek\u0117 Kauno\u2013Rygos, Vilniaus\u2013Raseini\u0173 vie\u0161keliai, o XV am\u017eiaus viduryje K\u0117dainiai atitenka Radvil\u0173 gimin\u0117s, nul\u0117musios tolimesn\u0119 miesto ateit\u012f, atstovui Radvilai Astikai\u010diui. XV am\u017eiaus pabaigoje K\u0117dainiai jau vadinami oppidum Keidany (lot. miestelis K\u0117dainiai). Tuo metu buvo pastatytas dvaras bei pirmoji gotikin\u0117 \u0160v. Jurgio ba\u017eny\u010dia (~1460), atsirado pirmoji turgaus aik\u0161t\u0117 \u2013 Senoji rinka. Kad K\u0117dainiuose b\u016bta turting\u0173 \u017emoni\u0173, liudija aptiktas pirm\u0173j\u0173 lietuvi\u0161k\u0173 sidabrini\u0173 monet\u0173 lobis.<\/p>

Valdant kunigaik\u0161\u010diui Jonui Radvilai XVI a. K\u0117dainiai septyneriems metams tapo \u017demaitijos administraciniu centru. Po kunigaik\u0161\u010dio Jono Radvilos (1542 m.) mirties K\u0117dainiai atiteko jo dukrai Onai Radvilaitei (1525\u20131600), kuriai i\u0161tek\u0117jus u\u017e Vitebsko vaivados Stanislovo Ki\u0161kos, K\u0117dainiai atiteko Ki\u0161k\u0173 giminei. \u0160ios gimin\u0117s r\u016bpes\u010diu nuo 1549 m. miestas tapo vienu pirm\u0173j\u0173 ir aktyviausi\u0173 reformacijos \u017eidini\u0173 LDK, o 1590 m. K\u0117dainiams buvo suteiktos Magdeburgo teis\u0117s, kuriomis miestas \u012fgavo savivaldos teis\u0119, buvo patvirtintas pirmasis K\u0117daini\u0173 herbas su Ki\u0161k\u0173 gimin\u0117s simbolika. \u016akin\u0119 ir prekybin\u0119 veikl\u0105 pagyvino 1581 m. \u012fkurtas laisvas uostas Skongalio priemiestyje.

Apie 1527 m. \u0161alia K\u0117daini\u0173, Bab\u0117n\u0173 dvare, gim\u0117 vienas i\u0161 lietuvi\u0161kos ra\u0161tijos pradinink\u0173, katalik\u0173 kunigas Mikalojus Dauk\u0161a (mir\u0117 1613 m.). 1602 m. per Nev\u0117\u017e\u012f pastatytas pirmasis medinis tiltas, kuriuo buvo sujungtos abi miesto pus\u0117s.<\/p>

Nuo XVII am\u017eiaus prad\u017eios K\u0117dainiai v\u0117l atitenka kunigaik\u0161\u010di\u0173 Radvil\u0173 nuosavyb\u0117n. \u0160\u012f kart\u0105 \u2013 Bir\u017e\u0173\u2013Dubingi\u0173 \u0161akos atstovams, kurie buvo ne tik turtingiausi ir \u012ftakingiausi LDK, bet ir uol\u016bs reformatai.

K\u0117dainius valdant dviem Lietuvos didiesiems etmonams ir Vilniaus vaivadoms \u2013 Kristupui Radvilai ir jo s\u016bnui Jonu\u0161ui Radvilai, miestas i\u0161gyveno \u016bkin\u012f ir kult\u016brin\u012f pakilim\u0105, ir netrukus tapo vienu i\u0161 reformacijos centr\u0173 LDK.<\/p>

1627 m. Kristupas Radvila patvirtino sen\u0105sias K\u0117daini\u0173 miesto laisves ir suteik\u0117 nauj\u0105j\u012f herb\u0105. Tais pa\u010diais metais buvo suteikta teis\u0117 K\u0117dainiuose laisvai \u012fsikurti ir netrukdomai i\u0161 j\u0173 i\u0161vykti. Tod\u0117l mieste apsigyveno nema\u017eai atvyk\u0117li\u0173 i\u0161 kit\u0173 LDK miest\u0173, taip pat i\u0161 Lenkijos, Vokietijos ir \u0160kotijos. Kristupas Radvila r\u016bpinosi atvyk\u0117liais ir palanki\u0173 mokes\u010di\u0173 politika skatino j\u0173 \u012fsik\u016brim\u0105 mieste. 1629 m. vakarin\u0117je K\u0117daini\u0173 dalyje, pavadintoje Jonu\u0161ava, apsigyveno vokie\u010diai evangelikai liuteronai. Jiems buvo padovanoti 2 margai \u017eem\u0117s ba\u017eny\u010dios statybai, kuri i\u0161 prad\u017ei\u0173 buvo medin\u0117, o nuo XVII am\u017eiaus II pus\u0117s buvo pastatyta m\u016brin\u0117.<\/p>

Nuo XVII am\u017eiaus vidurio K\u0117daini\u0173 Senosios rinkos prieigose \u012fsik\u016br\u0117 \u017eydai, kuri\u0173 religin\u0117 bendruomen\u0117 (kahalas) ilgainiui tapo viena i\u0161 did\u017eiausi\u0173 \u017demaitijoje. Senosios rinkos \u0161iaurin\u0117je dalyje \u017eydai pastat\u0117 sinagog\u0105, prie jos \u2013 ligonin\u0119, \u012fk\u016br\u0117 nema\u017eai smukli\u0173 ir krautuvi\u0173, o amatininkai buvo susib\u016br\u0119 \u012f cech\u0105. \u017dydai buvo pavald\u016bs dvaro jurisdikcijai.<\/p>

1648 m. pietin\u0117je K\u0117daini\u0173 dalyje, prie Knypavos turgaviet\u0117s \u012fsik\u016br\u0117 rus\u0173 sta\u010diatikiai. Miesto savininko Jonu\u0161o Radvilos antroji \u017emona Marija Mogilait\u0117 buvo sta\u010diatik\u0117, tod\u0117l jos pra\u0161ymu 1652 m. buvo pastatyta medin\u0117 sta\u010diatiki\u0173 cerkv\u0117 ir prie jos \u012fkurtas vienuolynas. Vienuolyne gyveno tik keli vienuoliai, o pati bendruomen\u0117 buvo nedidel\u0117, tod\u0117l ir didesn\u0117s reik\u0161m\u0117s miesto \u016bkiniam ir visuomeniniam gyvenimui netur\u0117jo.<\/p>

Centrin\u0117je miesto dalyje, prie pagrindin\u0117s Did\u017eiosios pilies gatv\u0117s ir Did\u017eiosios rinkos turgaviet\u0117s gyveno evangelikai reformatai \u2013 \u012f K\u0117dainius atsik\u0117l\u0119 \u0161kotai, ie\u0161koj\u0119 savo ,,pa\u017ead\u0117tosios \u017eem\u0117s\u201c \u2013 utopin\u0117s Antilijos. K\u0117daini\u0173 evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dia (statyta 1631\u20131652) buvo globojama Radvil\u0173.

Kairiojoje miesto pus\u0117je, aplink \u0160v. Jurgio ba\u017eny\u010di\u0105, nuo seno gyveno katalikai.

Mieste gyvavo ir arijon\u0173 bendruomen\u0117, kuri \u010dia veik\u0117 vie\u0161ai iki 1658 m., kai visi arijonai Seimo sprendimu buvo i\u0161varyti i\u0161 LDK ir Lenkijos.<\/p>

XVII am\u017eiaus viduryje K\u0117dainiai buvo \u012fvairi\u0173 tautybi\u0173 ir religini\u0173 konfesij\u0173 miestas. Miest\u0105 vald\u0117 miestie\u010di\u0173 renkamas Magistratas, kurio nariais gal\u0117jo b\u016bti vis\u0173 tikyb\u0173 ir tautybi\u0173 miestie\u010diai.<\/p>

Skirting\u0173 religini\u0173 konfesij\u0173 miestie\u010dius saugojo 1627 m. pasira\u0161ytas taikaus samb\u016bvio principas. Ta\u010diau K\u0117daini\u0173 gyvenime, vis d\u0117lto, evangelikai reformatai u\u017e\u0117m\u0117 i\u0161skirtin\u0119 pad\u0117t\u012f. Radvil\u0173 r\u016bpes\u010diu buvo sutelktos pagrindin\u0117s evangelik\u0173 reformat\u0173 ba\u017eny\u010dios, \u0161vietimo ir kult\u016bros institucijos. 1625 m. \u012fsteigta parapin\u0117 mokykla, kuri 1647 m. tapo gimnazija. 1651 m. prie gimnazijos \u012fkurta Joachimo Jurgio Rhetto spaustuv\u0117. K\u0117dainiuose dirbo \u017eym\u016bs lituanistikos veik\u0117jai: Steponas Jaugelis-Telega (1600\u2013apie 1666), Samuelis Tama\u0161auskas (apie 1605\u20131650), Samuelis Minvydas (1602\u20131660), pareng\u0119 pagrindin\u012f XVII a. evangelik\u0173 reformat\u0173 leidin\u012f lietuvi\u0173 kalba ,,Kniga noba\u017enyst\u0117s krik\u0161\u010dioni\u0161kos\u201c, kuris 1653 m. buvo i\u0161spausdintas J. Rhetto spaustuv\u0117je.\u00a0 1641\u20131655 m., valdant Jonu\u0161ui Radvilai, K\u0117dainiai buvo pasiek\u0119 did\u017eiausi\u0105 \u016bkin\u012f ir kult\u016brin\u012f suklest\u0117jim\u0105. Mieste veik\u0117 uostas, 6 turgaviet\u0117s, 10 amatinink\u0173 cech\u0173, gimnazija, spaustuv\u0117, vaistin\u0117, kelios ligonin\u0117s. Radvil\u0173 tolerancijos d\u0117ka mieste gyvavo 6 tautin\u0117s ir 6 konfesin\u0117s bendruomen\u0117s. 1652 m. Jonu\u0161as Radvila pabr\u0117\u017e\u0117, kad miesto pagra\u017einimui reikia pastatyti rotu\u0161\u0119. Jis reikalavo, kad \u010dia b\u016bt\u0173 statomi tik m\u016briniai namai. Iki 1655 m. karo su Rusija ir \u0160vedija mieste buvo 19 gatvi\u0173 ir 8 skersgatviai, apie 500 nam\u0173, 600 sklyp\u0173, gyveno apie 4 000 gyventoj\u0173. Miesto aukso am\u017ei\u0173 nutrauk\u0117 1654\u20131660 m. karas su Rusija ir \u0160vedija. Rusijos kariuomenei okupavus beveik vis\u0105 LDK, K\u0117dainiuose susikoncentravo politinis gyvenimas ir buvo sprend\u017eiamas valstyb\u0117s likimas. 1655 m. vasar\u0105 K\u0117dainiuose prasid\u0117jusios derybos su \u0160vedijos atstovais d\u0117l LDK pasidavimo \u0160vedijai, baig\u0117si 1655 m. spalio 20 d. pasira\u0161ytu aktu \u2013 \u0160vedijos\u2013Lietuvos sutartimi, vadinama K\u0117daini\u0173 unija. Deja, karai ir niokojimai paliko ry\u0161kius p\u0117dsakus \u2013 miestas jau niekada nepasiek\u0117 XVII a. viduryje buvusio klest\u0117jimo lygio.<\/p>

Nuo 1659 m. K\u0117dainius vald\u0117 Jonu\u0161o Radvilos pusbrolis Boguslavas Radvila (1620\u20131669) \u2013 paskutinis Radvil\u0173 Bir\u017e\u0173 ir Dubingi\u0173 gimin\u0117s atstovas.<\/p>

XVIII a. prad\u017eioje prasid\u0117jo \u0160iaur\u0117s karas, \u0161vedai susprogdino Radvil\u0173 dvar\u0105, stov\u0117jus\u012f netoli dabartinio Kult\u016bros centro. Kaip tik \u0161iame dvare 1655 m. buvo pasira\u0161yta garsioji unija su \u0161vedais.

XVIII a. prad\u017eioje keit\u0117si miesto konfesin\u0117 situacija: \u012f K\u0117dainius prad\u0117jo skverbtis vienuoliai karmelitai. Katalikai pama\u017eu atgavo savo pozicijas. Miesto viduryje karmelitai pastat\u0117 medin\u0119 \u0160v\u010d. Mergel\u0117s Marijos Paaukojimo ba\u017eny\u010di\u0105 (dab. \u0161v. Juozapo) ir prie jos \u012fk\u016br\u0117 vienuolyn\u0105. Po 1831 m. sukilimo vienuolynas buvo u\u017edarytas, jo patalpose \u012fsik\u016br\u0117 carin\u0117s kariuomen\u0117s kareivin\u0117s.

Nuo XVIII a. prad\u017eios K\u0117dainiuose prad\u0117jo aktyviai veikti i\u0161augusi ir padid\u0117jusi \u017eyd\u0173 bendruomen\u0117. 1727 m. i\u0161 Vilniaus \u012f K\u0117dainius studijuoti Talmud\u0105 atvyko Elijahu ben Solomonas Zalmanas, v\u0117liau visame pasaulyje i\u0161gars\u0117j\u0119s Vilniaus Gaono Elijahu vardu.<\/p>

XVIII a. pabaigoje, \u017elugus Abiej\u0173 Taut\u0173 Respublikai, visi LDK miestai neteko savivaldos, i\u0161 j\u0173 \u2013 ir K\u0117dainiai.<\/p>

1811 m. K\u0117dainiai atitenka graf\u0173 \u010capski\u0173 nuosavyb\u0117n. Marijonas \u010capskis de\u0161iniajame Dotnuv\u0117l\u0117s up\u0117s krante, dvaro sodybos vietoje, pastat\u0117 trij\u0173 auk\u0161t\u0173 m\u016brinius r\u016bmus, kuriuos puo\u0161\u0117 \u012fsp\u016bdingas bok\u0161tas, oran\u017eerija ir gra\u017eus parkas. Po 1863 m. sukilimo M. \u010capskis buvo apkaltintas sukilimo r\u0117mimu, K\u0117daini\u0173 dvaras buvo konfiskuotas. 1866 m. dvaras atiteko rus\u0173 armijos generolui, karo in\u017einieriui grafui Eduardui Totlebenui (1818\u20131889). Jis i\u0161 pagrind\u0173 rekonstravo dvaro r\u016bmus, i\u0161pl\u0117t\u0117 park\u0105, pastat\u0117 jame daug skulpt\u016br\u0173. \u0160iaurin\u0117je parko dalyje, Krymo ir Balkan\u0173 karams atminti, pastat\u0117 dail\u0173 minaret\u0105, puo\u0161iant\u012f park\u0105 iki \u0161iol. Valdant grafui E. Totlebenui, 1886 m. dvaras buvo atskirtas nuo miesto. K\u0117dainiai trumpam v\u0117l atgavo savivald\u0105.<\/p>

XIX a. pabaigoje pagyv\u0117jo \u016bkinis miesto gyvenimas: pl\u0117t\u0117si pramon\u0117, atsirado odos ir kartono fabrikai, mal\u016bnai, plytin\u0117, pienin\u0117. K\u0117daini\u0173 dar\u017eininkai, daugiausia \u017eydai, prad\u0117jo auginti agurkus, ir nuo tada K\u0117dainiai prad\u0117jo gars\u0117ti kaip agurk\u0173 augintoj\u0173 kra\u0161tas.<\/p>

1919 m. vasario 7\u201311 d. prie K\u0117daini\u0173 vyko pirmosios nepriklausomyb\u0117s kov\u0173 kautyn\u0117s, kuriose \u017euvo m\u016bs\u0173 kra\u0161tietis Povilas Luk\u0161ys \u2013 pirmasis \u017euv\u0119s Lietuvos savanoris. Kautyn\u0117s prie K\u0117daini\u0173 sustabd\u0117 Raudonosios armijos puolim\u0105 laikinosios sostin\u0117s \u2013 Kauno link.<\/p>

Nepriklausomyb\u0117s metais K\u0117dainiai tapo apskrities centru ir buvo priskirti pirmos eil\u0117s miest\u0173 kategorijai. Mieste buvo pastatyti modernios architekt\u016bros pastatai: apskrities ligonin\u0117, gimnazija, bankas. Veik\u0117 Mokytoj\u0173 seminarija (v\u0117liau \u2013 Auk\u0161tesnioji kult\u016brtechnik\u0173 mokykla), muziejus, biblioteka, spaustuv\u0117.<\/p>

1941 m. bir\u017eelio 14 d. daugelis miesto ir apylinki\u0173 gyventoj\u0173 buvo i\u0161tremta \u012f Sibir\u0105. T\u0173 pa\u010di\u0173 met\u0173 rugpj\u016b\u010dio 28 d. naciai ir j\u0173 talkininkai su\u0161aud\u0117 2076 K\u0117daini\u0173 \u017eydus, sunaikino daugiau kaip 300 met\u0173 gyvavusi\u0105 j\u0173 bendruomen\u0119.<\/p>

1944 m. besitraukdama vokie\u010di\u0173 kariuomen\u0117 susprogdino buvusius grafo E. Totlebeno r\u016bmus, gimnazij\u0105, apskrities ligonin\u0119, bankus, tiltus.<\/p>

Pokario metais K\u0117daini\u0173 apylink\u0117se vyko partizanin\u0117 kova. Aplinkiniuose mi\u0161kuose veik\u0117 ,,Vyties\u201c, ,,K\u0119stu\u010dio\u201c, ,,Prisik\u0117limo\u201c apygard\u0173 partizan\u0173 b\u016briai.<\/p>

\u0160e\u0161tame ir septintame de\u0161imtme\u010diuose K\u0117dainiai tapo svarbiu pramon\u0117s centru. Mieste buvo pastatytas Chemijos kombinatas, biochemijos, metalo konstrukcij\u0173, elektros aparat\u016bros gamyklos, cukraus fabrikas ir gr\u016bd\u0173 kombinatas.<\/p>

Miesto industrializavimas ir apylinki\u0173 kolektyvizavimas tur\u0117jo skaud\u017ei\u0173 pasekmi\u0173 istoriniam kra\u0161to paveldui. Senamiestyje i\u0161augo tipiniai daugiabu\u010diai pastatai, ba\u017eny\u010dios buvo paverstos sand\u0117liais ir sporto sal\u0117mis. Ypa\u010d buvo nuniokoti senieji apylinki\u0173 dvarai ir vienkiemiai.

1991 m. sausio 13 d., sovietin\u0117s armijos agresijos metu, Vilniuje \u017euvo du k\u0117dainie\u010diai: Alvydas Kanapinskas ir Vytautas Koncevi\u010dius. Jie palaidoti miesto kapin\u0117se, o j\u0173 vardais pavadintos gatv\u0117s K\u0117dainiuose ir Pel\u0117dnagiuose.<\/p>

1992\u20131993 m. i\u0161 K\u0117daini\u0173 pasitrauk\u0117 sovietin\u0117 kariuomen\u0117.<\/p>

Dabar K\u0117dainiai yra svarbus pramon\u0117s ir tranzito centras, u\u017eimantis 25,5 kv. km plot\u0105. Mieste gyvena 24 000 gyventoj\u0173.<\/p>

K\u0117daini\u0173 senamiestis \u2013 valstybin\u0117s reik\u0161m\u0117s urbanistinis paminklas, gausiai lankomas turist\u0173.\u00a0Tai vienas i\u0161 septyni\u0173 i\u0161likusi\u0173 senamies\u010di\u0173 Lietuvoje. Senamiestyje \u012fsik\u016br\u0119 kavin\u0117s, restoranai, vie\u0161bu\u010diai, muziejai, firmin\u0117s suvenyr\u0173, maisto produkt\u0173, meno dirbini\u0173 krautuv\u0117l\u0117s.<\/p>

K\u0117daini\u0173 kra\u0161tas i\u0161augino Lietuvoje \u017einomus \u017emones: vien\u0105 i\u0161 lietuvi\u0173 ra\u0161tijos pradinink\u0173 Mikaloj\u0173 Dauk\u0161\u0105 (1527\u20131613), etnograf\u0105, liaudies \u0161viet\u0117j\u0105 Mikaloj\u0173 Katk\u0173 (1852\u20131944), Nobelio premijos laureat\u0105, ra\u0161ytoj\u0105 \u010ceslov\u0105 Milo\u0161\u0105 (1911\u20132004.), kunig\u0105 P. Rabikausk\u0105 (1920\u20131998), kur\u012f 1992 m. popie\u017eius Jonas Paulius II paskyr\u0117 \u0160vent\u0173j\u0173 skelbimo kongregacijos konsultantu, diplomat\u0105, paskutin\u012f tarpukario Lietuvos u\u017esienio reikal\u0173 ministr\u0105 Juoz\u0105 Urb\u0161\u012f (1896\u20131991), profesori\u0173 Jurg\u012f Lebed\u012f (1913 \u20131970). \u010cia \u0161aknis \u012fleido gydytoja Tekl\u0117 Bru\u017eait\u0117 (1909\u20131996), Santarv\u0117s premijos laureatas kunigas vienuolis A. Mykolas Dobrovolskis (T\u0117vas Stanislovas) (1920\u20132005). Nuo 1940-\u0173j\u0173 met\u0173 apie de\u0161imtmet\u012f K\u0117dainiuose gyveno \u017eymus Lietuvos dailininkas Aloyzas Stasiulevi\u010dius. 2012 m. jam suteiktas K\u0117daini\u0173 kra\u0161to garb\u0117s pilie\u010dio vardas.<\/p>\t\t\t\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t\t\t<\/div>\n\t\t","protected":false},"excerpt":{"rendered":"

K\u0117daini\u0173 miesto istorija prasideda XIV am\u017eiuje, kada 1372 m. K\u0117daini\u0173 miesto vardas buvo pirm\u0105 kart\u0105 pamin\u0117tas ra\u0161ytiniuose \u0161altiniuose \u2013 Hermano Vartberg\u0117s ,,Livonijos […]<\/p>\n","protected":false},"author":1,"featured_media":0,"parent":0,"menu_order":0,"comment_status":"closed","ping_status":"closed","template":"","meta":{"_acf_changed":false,"footnotes":""},"categories":[],"tags":[],"class_list":["post-7760","page","type-page","status-publish","hentry"],"acf":[],"_links":{"self":[{"href":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/7760","targetHints":{"allow":["GET"]}}],"collection":[{"href":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/pages"}],"about":[{"href":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/types\/page"}],"author":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/users\/1"}],"replies":[{"embeddable":true,"href":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/comments?post=7760"}],"version-history":[{"count":3,"href":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/7760\/revisions"}],"predecessor-version":[{"id":7763,"href":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/pages\/7760\/revisions\/7763"}],"wp:attachment":[{"href":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/media?parent=7760"}],"wp:term":[{"taxonomy":"category","embeddable":true,"href":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/categories?post=7760"},{"taxonomy":"post_tag","embeddable":true,"href":"https:\/\/kedainiutvic.lt\/ru\/wp-json\/wp\/v2\/tags?post=7760"}],"curies":[{"name":"wp","href":"https:\/\/api.w.org\/{rel}","templated":true}]}}