Škotai Kėdainiuose ėmė kurtis apie 1628–1629 m. Kėdainiuose nemažai jų priklausė miesto elitui ir daugiausia gyveno aplink centrinę miesto aikštę. Turtingi škotai pirkliai savo mūriniais puošniais pastatais su rūsiais ir gražiais interjerais prisidėjo prie Kėdainių miesto infrastruktūros pagerinimo ir pagražinimo. Jie padarė įtaką mūrinės statybos bumui Kėdainiuose ir praturtino Kėdainius mūrine architektūra.
Dviejų aukštų U formos trijų korpusų mūrinį namą Pilies ir Senosios gatvių kampe pastatė škotas Jurgis Benetas XVII a. viduryje. Namas iš aplinkinių pastatų išsiskyrė dydžiu ir puošnumu. Pirmame aukšte veikė karčema ir krautuvės. Jų patalpos buvo perdengtos medinėmis sijomis ir pusiau cilindriniu skliautu su liunetėmis vadinamais į jį įsikertančiais skliautukais. Jas ir skliautą puošė tapytų stilizuotų augalų ornamentas, paįvairintas saulės, mėnulio ir žvaigždžių piešiniais. Namas J. Beneto nuosavybe buvo iki 1686 m.
Jurgis Benetas buvo žymiausias Kėdainių škotas. Nekilmingo dvasininko (Šv. Trejybės bažnyčios Edinburge pamokslininkas) sūnus pirklys, presbiterionas. Manoma, kad studijavo St. Andrews universitete. Pasak prof. dr. Aivo Ragausko, padarė pavydėtiną karjerą – tapo miesto burmistru, buvo paskirtas Kėdainių seniūnu. Buvo reformatų bažnyčios ūkvedys ir vyresnysis. Vedė savo kaimyno Jono Arneto dukterį Sofiją. Iš prekybos, finansinių operacijų, muitų ir žemės nuomos susikrovęs didelius turtus, gavo Naujosios Škotijos baroneto titulą, o 1676 m. jo bajorystė buvo galutinai pripažinta Abiejų Tautų Respublikoje.
Pasak Michael Broun Ayre, Jurgis Benetas galėjo dalyvauti karinėse kampanijose prieš švedus ir maskvėnus, nes per trumpą laiką buvo apdovanotas privilegijomis: gavo karaliaus sekretoriaus titulą, atleistas nuo mokesčių ir muito mokesčių nuoma. 1663 m. miesto plane jis vienintelis buvo pavadintas ,,Pan". Išrengęs 200 dragūnų būrį, dalyvavo Chotyno mūšyje su Osmanų imperija (1673 m.). Tai kainavo milžiniškus pinigus, tačiau Jurgis Benetas galvojo apie savo vaikų ateitį. Po mūšio J. Benetas įvykdė reklaminę kampaniją: sukurta panegirika ,,Virtus", skirta Chotyno mūšio didvyriams, Lietuvos didžiajam etmonui Mykolui Kazimierui Pacui ir Mikalojui Radvilai. Elegantiškoje panegirikoje buvo skirta vietos ir Jurgio Beneto drąsai. Panegirikoje pavaizduota ir batalinė mūšio scena (pav. žemiau).
1686 m. Jurgio Beneto namo savininku tapo kitas škotas, Kėdainių burmistras Jurgis Andersonas (George Anderson). Paskutiniu škotų tautybės savininku 1758 m. buvo Jonas Livingstonas (John Livingston). Nuo XVIII a. II pus. iki Pirmojo pasaulinio karo namo savininkais ir nuomininkais buvo lenkai, lietuviai, vokiečiai ir žydai. Jie antruose aukštuose gyveno, pirmuose aukštuose laikė arba nuomojo krautuves, karčemas ir vaistines.
Visų pirmųjų aukštų fasadai rekonstruoti XIX a. II pus. Šiuo metu pastate veikia kavinė ,,Beneto karčema". Čia labai skanūs Kėdainių blynai!
Nuotr. Vydo Bečelio ir Vaido Špečkausko (ornamentai namo viduje)
Informacija parengta pagal A. Juknevičiaus ,,Škotų palikimas Kėdainiuose", prof. dr. Aivo Ragausko ,,Tarp Kėdainių ir Tobago: škotai Benetai Naujamiestyje. XVII a. antroji pusė", Michael Broun Ayre ,,The Scottish Community in the Grand Duchy of Lithuania"
Iš FB puslapio ,,Magnus Ducatus Lituaniae"
Adresas
Didžioji g. 20, Kėdainiai
Telefono numeris
