Kėdainių miesto parkas įsikūręs buvusioje Kėdainių dvaro sodyboje. Išlikusį dvaro sodybos kompleksą sudaro minaretas, pietų ir šiaurės rūsiai, vartai ir parkas. Kai 1811 metais Kėdainiai atiteko vokiečių kilmės lenkui grafui Pranciškui Čapskiui, pastarasis įkūrė dvaro sodybą buvusiame Radvilų palivarke. M. Hutenas Čapskis praplatino Dotnuvėlę, įrengė tvenkinius, supylė salas, pastatė tiltelius ir užveisė parką. Po 1863 m. sukilimo dvaras iš Čapskio buvo konfiskuotas, atiteko vokiečių kilmės rusų armijos generolui, grafui Eduardui Totlebenui. E. Totlebenas rekonstravo dvaro rūmus, perplanavo parką, Krymo karui atminti apie 1880 m. pastatė 28 m aukščio minaretą. Viena legenda pasakoja, kad generolas jį pastatė musulmonų tikėjimo žmonai, kita sako, jog egzotiškąjį statinį jis išmūrijęs meilužei, trečia skelbia – minaretas atgabentas iš Bulgarijos miesto Pleveno: ten generolas per 1877–1878 m. Rusijos ir Turkijos karą jį dažnai lankydavęs ir pavargęs nusnūsdavęs ant jo laiptų. Greičiausiai statinys buvo pastatytas iš sentimentų Balkanams. Iš minareto Kėdainių ir jų apylinkių savininkas rodydavo svečiams parką ir savo valdas. Mečetėje ir aivane generolas saugojo savo praeitį šlovinančius daiktus. Minareto aukštis – 28 metrai. Ilgainiui tai tapo romantiška pasimatymų vieta. 1944 m. rūmus susprogdino vokiečiai. Išliko minaretas, vartai, rūsių dalys, peizažinis XIX a. parkas. Parke įrengti pėsčiųjų ir dviračių takai, atkurtas ir rožėmis apsodintas buvęs parteris. Pagrindinis įėjimas į parką – iš J. Basanavičiaus g. pusės. Iš geležinkelio stoties į parką patenkama perėjus geležinkelio pervažą – atsidursite prie pat minareto.
Miesto parko tvenkinyje galima paplaukioti vandens dviračiais.
Adresas
S. Dariaus ir S. Girėno g. 5, Kėdainiai
