Verslo situacija Kėdainių rajone

[[#ex]]

Verslo situacija 2023 m.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2023 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė  1408 verslo įmonės. Lyginant su 2022 m. tuo pačiu laikotarpiu, veikiančių įmonių skaičius didėjo 7 proc. Pagal verslo įmonių teisinį statusą daugiausiai veikiančių buvo UAB ir MB. Kėdainių rajone UAB ir AB vidutiniškai sudarė 44,7 proc., IĮ – 19,7 proc., o MB  sparčiai ir toliau populiarėjo: jų skaičius didėjo ir sudarė daugiau kaip 30 proc. nuo visų veikiančių verslo įmonių. Sparčiai augant mažųjų bendrijų skaičiui, kiekvienais metais mažėja individualių įmonių bei uždarųjų akcinių bendrovių skaičius. Kėdainių rajono savivaldybėje daugiausiai veikia labai mažų ir mažų verslo įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų.

Kaip ir 2022 m., taip ir praeitais metais Kėdainių rajone veikė 5 stambios verslo bendrovės: 3 pramonės įmonės − AB ,,Lifosa“,  AB ,,LTP Texdan“, UAB ,,Krekenavos agrofirma“, viena transporto įmonė − UAB ,,Transporto vystymo grupė“. Jos buvo didžiausios mūsų rajono gyventojų darbdavės praeitais metais. Taip pat Kėdainių rajono savivaldybėje yra registruota ir parduotuvių tinklą „Moki-veži“ valdanti UAB ,,Makveža“.

Verslo ir ekonomikos augimui didelę įtaką turėjo geopolitinė situacija: besitęsiantis karas Ukrainoje, pasaulinė infliacija, kuri įtakojo palūkanų augimą. Atėję metai atnešė nemažai iššūkių, neliko 9 proc. pridėtinės vertės lengvatos įmonėms, teikiančioms maitinimo paslaugas: nuo š. m.  sausio 1 d. šioms paslaugoms taikomas 21 proc. pridėtinės vertės mokestis. Nuo šių metų verslo įmonėms panaikintas ir  lengvatinis naftos ir dujų akcizas.

Verslumo lygį nusakantis rodiklis – įregistruotų  ūkio subjektų skaičius. 2023 m. buvo įregistruota 119 smulkaus ir vidutinio verslo įmonių. Lyginant su 2022 m., naujai registruotų įmonių skaičius beveik nesikeitė. Ir toliau išlieka populiariausia verslo forma MB, kuri keičia UAB, nors nuo praeitų metų vidurio,  steigiant UAB minimalus įstatinis kapitalas buvo sumažintas nuo 2500 Eur iki 1000 Eur. Per 2023 m. uždarųjų akcinių bendrovių registruota  27,  MB – 87 ir VšĮ – 5. IĮ tapo nepatrauklia verslo forma ir pernai nei vienos IĮ nebuvo įregistruotos. Augant įmonių skaičiui – jos smulkėja, tad pradeda ryškėti mažesnio ekonominio efektyvumo požymis.

Įtempta geopolitinė situacija bei gilėjančios ekonominės krizės visame pasaulyje. 2023 metais likviduojamų dėl bankroto juridinių asmenų skaičius padidėjo iki 12. Pernai likviduojamos įmonės statusas suteiktas 80 verslo įmonių, iš jų daugiausiai likviduojama individualių įmonių – 50.  Registrų centro inicijuojamas likvidavimas dėl veiklos nevykdymo ar finansinių ataskaitų nepateikimo ir dėl kitų priežasčių,  palietė 86 verslo įmones. 2023 m. išregistruotos 108 verslo įmonės, net 47 uždarosios akcinės bendrovės. Manoma, kad ilgalaikių pasekmių verslui ir šalies ekonomikai turės geopolitinė situacija,  naftos ir dujų lengvatinio akcizo panaikinimas,  ekonominė krizė visame pasaulyje bei valdžios  politiniai sprendimai.

Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai skatinami užsiimti veiklomis, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą. Mokiniams ir studentams, tradiciniams amatininkams,  neįgalumą turintiems asmenims nustatomos  nuo 20 iki 80 proc. lengvatos verslo liudijimams. Vadovaujantis LR Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, per 2023 m. Kėdainių rajono savivaldybėje buvo išduoti 953 verslo liudijimai fiziniams asmenims, iš jų  256 fiziniai asmenys naudojosi Kėdainių rajono savivaldybės teikiama mokestine lengvata. Asmenų, dirbančių su verslo liudijimu, populiariausia veikla  išlieka kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla. Antroje vietoje pagal populiarumą − gyvenamosios paskirties patalpų nuoma. Trečioje vietoje pagal išduotų verslo liudijimų kiekį - prekyba tik ne maisto produktais.

2023 m. pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje pagal individualios veiklos pažymą dirbo 3344 asmenys. Mūsų rajone populiariausios paslaugos teikiamos su individualios veiklos pažyma pagal ekonomines veiklos rūšis yra šios: kirpyklų ir kitų grožio salonų – 119 asmenys; gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba – 79 asmenys; kita pašto ir pasiuntinių (kurjerių) veiklą – 78 asmenys.

Auganti ekonomika, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, mažėjantis į darbo rinką įsiliejančių jaunų žmonių skaičius, įvairios darbo rinkos politikos priemonės, įskaitant nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, lemia darbo užmokesčio kilimą. Valstybės duomenų agentūros pateiktais duomenimis, 2023 m. 3-iąjį ketvirtį  vidutinis bruto darbo užmokestis, be individualių įmonių, Kėdainių rajone buvo 1858,10  Eur, tai sudarė beveik 92,1 proc. šalies vidutinio bruto darbo užmokesčio. Pagal mokamą vidutinį bruto darbo užmokestį Lietuvoje (2018,20 Eur)  mūsų savivaldybė buvo 7-oje vietoje – didesnis darbo užmokestis buvo mokamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse bei Kauno, Vilniaus, Panevėžio ir Trakų  rajonų savivaldybėse.

Sėkmingam Kėdainių rajono savivaldybės ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, konkurencingumui ir plėtrai įtaką turi darbo rinkos situacija ir jos pokyčiai. Ilgalaikį nedarbą lemia nenoras dirbti, tobulinti kvalifikacijos, kompetencijų trūkumas, laisvų vietų stoka, žalingi įpročiai, įtakos turi vis dar egzistuojantis nelegalus darbas. Darbo vietos dažnai kuriamos aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, nes pastarųjų jaučiamas didelis trūkumas. Esami bedarbiai (neturintys aukštos/tinkamos kvalifikacijos), ypač bedarbiai vyresni kaip 50 metų,  stokoja motyvacijos dirbti, nepasitiki savimi. Todėl atsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją, jiems dažnai siūloma tik šiek tiek didesnis darbo užmokestis negu minimali alga ar prastesnės darbo sąlygos. Bedarbystė Kėdainių rajono kaimo teritorijoje viršija 50 proc., nes beveik visas verslas sukoncentruotas Kėdainių mieste, todėl nedarbas kaimiškose seniūnijose ypač didelis, nes su miestu yra ribotos susisiekimo galimybės laiku nuvykti į darbą ar grįžti namo. Taip pat bedarbius, gyvenančius kaime,  nemotyvuoja įmonėse mokamas beveik minimalus darbo užmokestis, kad sutiktų dirbti mieste.

Vadovaujantis LR Užimtumo tarnybos duomenimis, 2023 m. gruodžio pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje nedarbas siekė 10,0 proc.: buvo registruoti 2 843  bedarbiai (2022 m. – 2 842 bedarbiai), iš jų tarp bedarbių iki 29 m. – 519 (2022 m. − 523). Nedarbo lygis šalyje buvo 9,1 proc., jaunimo nedarbas iki 29 m. – 7,9 proc. Nedarbas Lietuvoje šiek tiek didėjo, (0,2 proc. punkto), tačiau buvo 0,9 punkto mažesnis negu mūsų rajone. Kauno apskrities vidurkis taip pat šiek tiek mažesnis negu mūsų rajone ir siekė 9,6 proc. Dar didesnė problema surasti darbą bedarbiams, kuriems yra per 50 metų. Šalyje tokio amžiaus bedarbiai sudarė 10,6 proc., Kauno apskrityje – 10,6 proc., o mūsų rajone − net 11,4 proc. Kėdainių rajono savivaldybėje didesniam nedarbui įtakos turėjo  sustabdyta didžiausios mūsų rajono įmonės AB ,,Lifosa“ veikla.

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) yra makroekonominis rodiklis, jų pagrindu kuriami tiesioginiai šalių ryšiai, skatinama ekonomikos plėtra, sudaranti sąlygas naujoms darbo vietoms kurti, modernioms technologijoms diegti, eksporto apimtims didinti. 2022 m. pabaigoje  Kėdainių rajono savivaldybėje TUI siekė 475,13 mln. Eur. Pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą 2022 m. Kėdainiai buvo  7-oje vietoje tarp Lietuvos savivaldybių. Kėdainių savivaldybei TUI tenkanti dalis vienam gyventojui – 10 330 Eur (62,7 proc. didesnės nei 2021 m.) ir   buvo pačios didžiausios Kauno apskrityje, t. y.  2022 m. pabaigoje Kėdainių rajone TUI buvo daugiau nei 80 proc.  didesnės už Kauno apskrities TUI vidurkį  (5 727 Eur), tenkantį vienam gyventojui.

Kėdainių rajono savivaldybėje, kaip ir visose Lietuvoje, dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, kuris yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo bei konkurencingumo veiksnių, turintis esminį poveikį naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. Siekdama sukurti kuo palankesnę smulkiajam  verslui aplinką bei  prisidėti prie verslo sąlygų gerinimo ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimo, 2023 m. Kėdainių rajono savivaldybė Kėdainių rajone registruotiems verslo subjektams teikė finansinę paramą iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo pagal 10 priemonių. Verslo subjektai kreipėsi paramos pagal 6 priemones. Per 2023 m. Kėdainių rajono smulkiojo verslo rėmimo fondo parama pasinaudojo 15 verslo subjektų. Smulkiesiems verslininkams savivaldybės parama siekė nuo kelių  šimtų eurų iki net 4 000,00 Eur vienam paramos gavėjui. Per 2023 m. smulkiajam verslui buvo suteikta finansinė parama  už 36,3 tūkst. Eur. Populiariausia Smulkiojo verslo rėmimo fondo paramos priemonė  buvo darbo priemonių įsigijimo dalinis išlaidų kompensavimas (pasinaudojo 10 pradedančiųjų veiklą įmonių, pagal šią priemonę skirta parama už 25,5 tūkst. Eur). 2023 m. Kėdainių rajono savivaldybės suteiktos vidutinis finansinės paramos dydis vienam verslo subjektui buvo 2422,50 Eur, o vidutinė finansinė parama sukurtai naujai darbo vietai – 1990,00 Eur.

Kėdainių rajono savivaldybės suteikta finansinė parama buvo labai svarbi ir reikalinga verslo subjektams, ypač naujai įsikūrusioms įmonėms ir pradedantiems pirmuosius žingsnius versle.

Informaciją parengė VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė
Daina Balasevičienė

Verslo situacija 2022 m.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2022 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė  1312 verslo įmonių. Lyginant su 2021 m. tuo pačiu laikotarpiu, veikiančių įmonių skaičius beveik nepakito. Pagal verslo įmonių teisinį statusą daugiausiai veikiančių buvo UAB ir MB. Kėdainių rajone UAB ir AB vidutiniškai sudarė 50,0 proc., IĮ – 20,0 proc., o MB  sparčiai ir toliau populiarėjo: jų skaičius didėjo ir sudarė daugiau kaip 29 proc. (2021 m.  sudarė 24,1 proc.) nuo visų veikiančių verslo įmonių. Sparčiai augant mažųjų bendrijų skaičiui, mažėjo individualių įmonių bei uždarųjų akcinių bendrovių. t. y., lyginant su 2021 m., šių įmonių veiklą vykdančių skaičius mažėjo atitinkamai: IĮ – 17,6 proc., UAB 6,6 proc.

Kėdainių rajono savivaldybėje veikia daugiausiai labai mažų ir mažų verslo įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. 2022 m. pabaigoje Kėdainių rajone veiklą vykdė 5 stambios verslo bendrovės: 3 pramonės įmonės − AB ,,Lifosa“,  AB ,,LTP Texdan“, UAB ,,Krekenavos agrofirma“, viena transporto įmonė − UAB ,,Transporto vystymo grupė“. Jos buvo didžiausios mūsų rajono gyventojų darbdavės praeitais metais. Taip pat Kėdainių rajono savivaldybėje yra registruota ir parduotuvių tinklą „Moki-veži“ valdanti UAB ,,Makveža“.

Pernai verslo ir ekonomikos augimui didelę įtaką turėjo atlaisvinti karantino ribojimai ir sparčiai atsigavęs privatus vartojimas. Vertinant pagal sektorius, didžiausią poveikį ekonomikos augimui darė pramonė ir paslaugų sektorius, ypač prekybos, transporto, apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veikla, kuri per pirmąją pandemijos bangą labiausiai nukentėjo, o po jos – labiausiai augo.

Verslumo lygį nusakantis rodiklis – įregistruotų  ūkio subjektų skaičius. 2022 m. buvo įregistruotas rekordinis, didžiausias nuo 2015 m., naujų juridinių asmenų skaičius – 120. 2022 m. įregistruotų smulkaus ir vidutinio verslo įmonių skaičius per metus didėjo 4,3 proc. Daug metų buvusią populiariausią verslo formą UAB  pakeitė mažoji bendrija. Per 2022 m. uždarųjų akcinių bendrovių registruota  37, o MB – 74. IĮ tapo jau nepatrauklia verslo forma ir pernai įregistruota tik viena. Per 2022 m. mažųjų bendrijų registruota 10 proc. mažiau, o UAB verslo  formą rinkosi 19 proc. didesnis pradedančių verslą asmenų skaičius, lyginant su 2021 m. Augant įmonių skaičiui – jos smulkėja, tad pradeda ryškėti mažesnio ekonominio efektyvumo požymis.

Ir nors buvo prognozuota kitaip dėl karo Ukrainoje bei gilėjančios ekonominės krizės visame pasaulyje,  2022 metais bankrutuojančių juridinių asmenų skaičius mažėjo iki vieno, o dar trims įmonėms bankroto procedūra tęsiama. Pernai likviduojamos įmonės statusas suteiktas 54 (10 proc. mažiau nei 2021 m.) verslo įmonėms. Manoma, kad ilgalaikių pasekmių verslui ir šalies ekonomikai turės karas Ukrainoje,  energetinių išteklių kainų šuolis,  išaugusi infliacija ir ekonominė krizė visame pasaulyje bei valdžios  politiniai sprendimai.

Kėdainių rajono savivaldybės gyventojai skatinami užsiimti veiklomis, kuriomis gali būti verčiamasi turint verslo liudijimą. Mokiniams ir studentams, tradiciniams amatininkams,  neįgalumą turintiems asmenims nustatomos  nuo 20 iki 80 proc. lengvatos verslo liudijimams. 2022 m. fiksuoto dydžio pajamų mokestis nepasikeitė ir  buvo taikomas  vykdomai  veiklai su verslo liudijimu  −  nuo 1 Eur iki 684 Eur, kuris priklausė nuo vykdomos  veiklos rūšies ir vykdomos veiklos teritorijos.

Vadovaujantis LR Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, per 2022 m. Kėdainių rajono savivaldybėje buvo išduoti 955 verslo liudijimai fiziniams asmenims, iš jų  248 fiziniai asmenys naudojosi Kėdainių rajono savivaldybės teikiama mokestine lengvata. Asmenų, dirbančių su verslo liudijimu, populiariausia veikla  išlieka kirpyklų, kosmetikos kabinetų ir salonų, soliariumų veikla, − jos sudaro beveik 30 proc. išduotų verslo liudijimų per metus. Antroje vietoje pagal populiarumą −  mažmeninė prekyba ir specializuoti statybos darbai. Daugėja  ir gyvenamosios paskirties patalpų nuomotojų (išduoti 103 verslo liudijimai).

2022 m. pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje pagal individualios veiklos pažymą dirbo 759 asmenys. Daugiausiai su individualios veiklos pažyma pagal ekonomines veiklos rūšis vykdė kurjerių paslaugas – 45 asmenys; teikė kelių sausumos transporto paslaugas – 61 asmuo  (veiklos populiarumui turėjo įtakos „Bolt“ taksi veikla), statybos paslaugas vykdė 109 asmenys.

Auganti ekonomika, kvalifikuotų darbuotojų trūkumas, mažėjantis į darbo rinką įsiliejančių jaunų žmonių skaičius, įvairios darbo rinkos politikos priemonės, įskaitant nuoseklų darbo užmokesčio didinimą, lemia darbo užmokesčio kilimą. LR Statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2022 m. 3 ketvirtį  vidutinis bruto darbo užmokestis, be individualių įmonių, Kėdainių rajone buvo 1 662,1  Eur, tai sudarė beveik 92,4 proc. šalies vidutinio bruto darbo užmokesčio. Pagal mokamą vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (1799,0 Eur)  mūsų savivaldybė buvo aštuntoje vietoje – didesnis darbo užmokestis buvo mokamas Vilniaus, Kauno ir Klaipėdos miestų savivaldybėse bei Kauno, Vilniaus, Mažeikių ir Jonavos  rajonų savivaldybėse.

Sėkmingam Kėdainių rajono savivaldybės ekonominiam ir socialiniam vystymuisi, konkurencingumui ir plėtrai įtaką turi darbo rinkos situacija ir jos pokyčiai. Ilgalaikį nedarbą lemia nenoras dirbti, tobulinti kvalifikacijos, kompetencijų trūkumas, laisvų vietų stoka, žalingi įpročiai, įtakos turi vis dar egzistuojantis nelegalus darbas. darbo vietos dažnai kuriamos aukštesnės kvalifikacijos darbuotojams, nes pastarųjų jaučiamas didelis trūkumas. Esami bedarbiai (neturintys aukštos/tinkamos kvalifikacijos), ypač bedarbiai vyresni kaip 50 metų,  stokoja motyvacijos dirbti, nepasitiki savimi. Todėl atsižvelgiant į jų turimą kvalifikaciją, jiems dažnai siūloma tik šiek tiek didesnis darbo užmokestis negu minimali alga ar prastesnės darbo sąlygos. Bedarbystė Kėdainių rajono kaimo teritorijoje viršijo 50 proc., nes beveik visas verslas sukoncentruotas Kėdainių mieste, todėl nedarbas kaimiškose seniūnijose ypač didelis, nes su miestu yra ribotos susisiekimo galimybės laiku nuvykti į darbą ar grįžti namo. Taip pat bedarbius, gyvenančius kaime,  nemotyvuoja įmonėse mokamas beveik minimalus darbo užmokestis, kad sutiktų dirbti mieste.

Vadovaujantis LR Užimtumo tarnybos duomenimis, 2022 m. gruodžio pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje nedarbas siekė 10,0 proc.: buvo registruoti 2 842  bedarbiai (2021 m. – 2 999 bedarbiai), iš jų tarp bedarbių iki 29 m. – 523 (2021 m. − 512), kurių nedarbas siekė 7,5 proc. Nedarbo lygis šalyje buvo 8,9 proc., jaunimo nedarbas iki 29 m. – 7,3 proc. Nedarbas Lietuvoje 2022 m. gruodžio 31 d. buvo 1,1 proc. punkto mažesnis negu mūsų rajone. Kauno apskrities vidurkis taip pat šiek tiek mažesnis negu mūsų rajone ir siekė 9,5 proc. Dar didesnė problema surasti darbą bedarbiams, kuriems yra per 50 metų. Šalyje tokio amžiaus bedarbiai sudarė 10,5 proc., Kauno apskrityje – 11,1 proc., o mūsų rajone − net 12,4 proc. Kėdainių rajono savivaldybėje didesniam nedarbui įtakos turėjo  sustabdyta didžiausios mūsų rajono įmonės AB ,,Lifosa“ veikla.

Tiesioginės užsienio investicijos (toliau – TUI) yra makroekonominis rodiklis, jų pagrindu kuriami tiesioginiai šalių ryšiai, skatinama ekonomikos plėtra, sudaranti sąlygas naujoms darbo vietoms kurti, modernioms technologijoms diegti, eksporto apimtims didinti. 2021 m. pabaigoje  Kėdainių rajono savivaldybėje TUI siekė 291,44 mln. Eur. Tai sudarė 1,1 proc. šalies (27 109,91 mln. Eur) bei 11,80 proc. Kauno apskrities (2 468,88 mln. Eur) rodiklio. Pagal tiesioginių užsienio investicijų srautą 2021 m. Kėdainiai buvo  8-oje vietoje tarp Lietuvos savivaldybių. Kėdainių savivaldybei TUI tenkanti dalis vienam gyventojui – 6 348 Eur (15,22 proc. mažesnis nei 2020 m.) ir   buvo pačios didžiausios Kauno apskrityje, t. y.  2021 m. pabaigoje Kėdainių rajone TUI buvo beveik 1,5 karto didesnės už Kauno apskrities TUI vidurkį     (4 335 Eur), tenkantį vienam gyventojui.

Kėdainių rajono savivaldybėje, kaip ir visose Lietuvoje, dominuoja smulkusis ir vidutinis verslas, kuris yra vienas svarbiausių ekonomikos augimo bei konkurencingumo veiksnių, turintis esminį poveikį naujų darbo vietų kūrimui ir socialiniam stabilumui. Siekdama sukurti kuo palankesnę smulkia  jam  verslui aplinką bei  prisidėti prie verslo sąlygų gerinimo ir naujų darbo vietų kūrimo skatinimo, 2022 m. Kėdainių rajono savivaldybė Kėdainių rajone registruotiems verslo subjektams teikė finansinę paramą iš Smulkiojo verslo rėmimo fondo pagal 10 priemonių. Per 2022 m. Kėdainių rajono smulkiojo verslo rėmimo fondo parama pasinaudojo 38 verslo subjektai. Smulkiesiems verslininkams savivaldybės parama siekė nuo kelių  šimtų eurų iki net 4 000,00 Eur vienam paramos gavėjui. Per 2022 m. smulkiajam verslui buvo suteikta finansinė parama  daugiau  kaip už 76 tūkst. Eur. Populiariausios Smulkiojo verslo rėmimo fondo paramos priemonės buvo dvi: įrangos/darbo priemonių įsigijimo dalinis išlaidų kompensavimas (pasinaudojo 21 pradedančios veiklą įmonės, skirta parama už 42,2 tūkst. Eur) ir  naujų darbo vietų kūrimo – sukurta 19 naujų darbo vietų. Finansinės paramos pagal šią priemonę buvo suteikta už 32,18 tūkst. Eur.

2022 m. Kėdainių rajono savivaldybės suteiktos vidutinis finansinės paramos dydis vienam verslo subjektui buvo 2 012,42 Eur, o vidutinė finansinė parama naujai darbo vietai – 1 693,98 Eur.

Kėdainių rajono savivaldybės suteikta finansinė parama buvo labai svarbi ir reikalinga verslo subjektams, ypač naujai įsikūrusioms įmonėms ir pradedantiems pirmuosius žingsnius versle.

Informaciją parengė VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasevičienė

Verslo situacija 2020 m.

Valstybės įmonės Registrų centro duomenimis, 2020 m. gruodžio 31 d. Kėdainių rajone veikė 1267 verslo įmonės. Lyginant su 2019 m. tuo pačiu laikotarpiu, veikiančių įmonių skaičius augo daugiau kaip 3,9 proc. Pagal verslo įmonių teisinį statusą daugiausiai veikiančių  –  UAB,  IĮ ir MB. Kėdainių rajone UAB ir AB vidutiniškai sudarė daugiau kaip  54 proc., IĮ – 25,6 proc., o MB skaičius sparčiai augo ir  siekė daugiau kaip 18,8 proc. nuo visų veikiančių verslo įmonių. Sparčiai augant mažųjų bendrijų skaičiui, vis mažiau registruojama individualiųjų įmonių bei uždarųjų akcinių bendrovių.

Rajone veikia daugiausiai labai mažų ir mažų verslo įmonių, kuriose dirba iki 50 darbuotojų. 2020 m. pabaigoje Kėdainių rajone veiklą vykdė 6 stambios verslo bendrovės (4 pramonės įmonės – AB ,,Lifosa“, AB Nordic sugar Kėdainiai,  AB ,,LTP Texdan“, UAB ,,Krekenavos agrofirma“ ir  transporto įmonė – UAB ,,Transporto vystymo grupė“), kurios buvo didžiausios mūsų rajono gyventojų darbdavės praeitais metais. Taip pat Kėdainių r. registruota ir parduotuvių tinklą „Moki-veži“ valdanti statybinių medžiagų mažmeninės ir didmeninės prekybos bendrovė „Makveža“. 

Statistikos departamento pateiktais duomenimis, 2020 m. 4 ketvirtį bruto darbo užmokestis be individualių įmonių Kėdainių rajone buvo 1462,00 Eur. Pagal vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje (1524,20 Eur)  mūsų savivaldybė buvo šeštoje vietoje – didesnis darbo užmokestis buvo mokamas Vilniaus, Klaipėdos ir Kauno  miestų savivaldybėse bei Jonavos ir Trakų savivaldybėse.  Darbo užmokesčio padidėjimui 2020 m. ketvirtąjį ketvirtį įtakos turėjo padidintas darbo užmokestis darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams, profesinio mokymo mokytojams bei dėstytojams, mokslo darbuotojams, taip pat išmokėtos didesnės vienkartinės premijos, priedai ir piniginės išmokos, sezoniniai svyravimai ir kitos priežastys.

Vadovaujantis Užimtumo tarnybos duomenimis, 2020 m. gruodžio pabaigoje Kėdainių rajono savivaldybėje nedarbas siekė 18,9 proc.; registruoti 5 086 bedarbiai, iš jų jaunimo iki 29 m. – 1250. Nedarbo lygis šalyje buvo 16,1 proc., jaunimo nedarbas iki 29 m.  – 10,5 proc. Nedarbas Lietuvoje 2020 m. gruodžio 31 d. buvo 2,8 proc. punkto mažesnis, negu mūsų rajone. Kauno apskrities vidurkis taip pat šiek tiek mažesnis, negu mūsų rajone, ir siekė 16,6 proc. Bedarbystė Kėdainių rajono kaimo teritorijoje viršijo 50 proc., nes beveik visas verslas sukoncentruotas Kėdainių mieste. Išaugusių bedarbių skaičių lėmė ir LR Vyriausybės sprendimu mokamos vienkartinės 200 Eur  išmokos ieškantiems darbo asmenims.  

Nors ir 2020 m. buvo Covid-19 viruso aplinkoje, tačiau įmonių Kėdainių rajono savivaldybėje įregistruota rekordiškai daug, net 99 smulkiojo ir vidutinio verslo įmonės  -  daugiausiai per laikotarpį nuo 2015 m. (2015 metais įkurtos 58 įmonės,  2016 m. – 52, per 2017 m. – 50, per 2018 m. – 61, 2019 m. – 80). Daug metų buvusią populiariausią verslo formą UAB -  keičia mažoji bendrija. Per 2020 m. uždarųjų akcinių bendrovių registruota  23, o MB – 72. IĮ tampa nepatrauklia verslo forma ir jų pernai įregistruota tik 4. Per 2020 m. mažųjų bendrijų registruota net 3 kartus daugiau, nei 2019 m.

Per praeitus metus bankrutavo 7 verslo įmonės, 6-ioms įmonėms bankroto procedūra dar tęsiama. Pernai likviduojamos įmonės statusas suteiktas 67 verslo įmonėms, taip pat inicijuojamas likvidavimas Registro tvarkytojo 27 verslo įmonėms. Lyginant su 2019 m., 2020 m. bankrutavusių įmonių buvo net 2,5 karto mažiau, panašus skaičius buvo ir bankrutuojančių įmonių. Bankroto procedūroms Lietuvoje  esant ilgoms, tikrasis COVID-19 viruso poveikis įmonių bankrotams gali pasireikšti vidutiniu laikotarpiu, t. y. po kelerių metų. Pirmos viruso bangos poveikis verslui neturėjo ilgalaikių pasekmių, tačiau pablogėję verslo lūkesčiai ir eikvojimas sukauptų rezervų gali lemti kitokius verslo sprendimus.

Vadovaujantis Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktais duomenimis, 2020 m. įsigijęs verslo liudijimą metų pabaigoje dirbo 463 fiziniai asmenys, tai 2,5 karto mažiau, nei 2019 m., nes besitęsiančio karantino laikotarpiu  savarankiškai dirbantieji negalėjo vykdyti veiklos. Taip pat verslo subjektų mažėjo beveik 34 proc. ir dirbusių su individualios veiklos pažyma.  2020 m. pabaigoje su individualios veiklos pažyma dirbo 675. Mažėjimą dirbančiųjų su verslo liudijimais lėmė ir nuo 2020 m. liepos 1 d. įsigalioję teisės aktai – stabdantys statybų verslą su verslo liudijimu. Tradiciškai populiariausios veiklos  – grožio salonų ir autoservisų paslaugos, prekyba. Ypač išaugo prekyba virtualioje erdvėje.

Pagal tiesioginių užsienio investicijų  (TUI) srautą 2019 m. Kėdainiai yra  4-oje vietoje tarp Lietuvos savivaldybių. Kėdainių savivaldybei TUI tenkanti dalis vienam gyventojui – 5847 Eur.   2019 m. pabaigoje TUI Kėdainių rajone buvo beveik  83 proc. didesnės už Kauno apskrities TUI vidurkį, tenkantį vienam gyventojui.  Pagal  TUI augimo tempus rajono savivaldybėse, išskyrus Vilniaus m. ir Klaipėdos m.,  Kėdainiai  nusileidžia  tik  Mažeikių  r. savivaldybei. Į Kėdainių ekonominę veiklą daugiausiai investavo apdirbamąją pramonę  investavo tokios šalys kaip Rusija, Danija ir Suomija. 

Informaciją parengė VšĮ Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centro direktorė Daina Balasevičienė

Verslo situacija 2019 m.