Kėdainių krašte – Vidurio Lietuvos ,,gražiadirbio“ šedevrai

Vincas Svirskis, vienas žymiausių Lietuvos kryždirbių ir talentingiausių senosios lietuvių liaudies monumentalistikos kūrėjų, gimė Krekenavos valsčiuje, Glitėnų kaime 1835 m. sausio 28 d. Jo biografija apipinta legendomis, atsekama tik iš surinktų žmonių pasakojimų. Paveikslas išliko tik žodinis, perduodamas iš lūpų į lūpas. Savamokslis, vienišius, be pastovios pastogės virš galvos, buvo keistuolis savo meto aplinkoje. Visą gyvenimą keliavo pėsčias iš kaimo į kaimą, lyg ženklindamas savo kelią: sustodamas ten, kur žmonės norėdavo papuošti savo sodybas ir pakeles įstabiais jo rankų kūriniais ar įprasminti svarbius savo gyvenimo įvykius. Kunigai Svirskio kryžių nevertino, vadino ,,balvonais“, atsisakydavo šventinti, nes daugelyje šventųjų matomi valstiečių tipažai (šventumą pabrėžia tik atributika), o kai kada šventasis pavaizduotas kaip savimi patenkintas, išdidus ponas su prie kojų suklupusia nusidėjėle, prašančia atleidimo. Spėjama, kad V. Svirskis lankė parapinę Krekenavos mokyklą, o drožinėti pradėjo piemenaudamas. Spaudos draudimo metais palaikė ryšius su knygnešiais. V. Svirskio darbai puošė Krekenavą, Surviliškį, Ibutonis, Žibartonis, Miegėnus, Pakruostę, Josvainius, Krakes, Grinkiškį, Gudžiūnus, Vandžiogalą, Babtus ir kitus kaimus.

Per savo gyvenimą Vincas Svirskis sukūrė daugiau kaip 200 kryžių. Kryžius darė tik iš ąžuolo, šventuosius ir pagražinimus kryžiams išdroždavo iš to paties medžio. Šventųjų bareljefais, horeljefais, augalų bei gyvūnų atvaizdais kryžius dabindavo iš visų pusių. Kaip pats sakė ,,noriu, kad mano kryžius būtų gražus iš visų pusių, nesvarbu, iš kurios pusės žmogus į jį bežiūrėtų“. Kryžius ir kompozicijų figūras skobdavo iš monolitinio ąžuolo, todėl mėgdavo juokauti, kad šventieji iš kryžių ,,niekada neiškris“. Kad ilgiau stovėtų, juos nudažydavo. Prie drožinio darbuodavosi tik su švariomis mintimis, nes ,,jei tik kokį bjaurų žodį burnoj būsiu turėjęs, taip niekai ir iš viso darbo... nuo ryto pradedu nuo Dievo žodžio...“. Dirbdamas darbą giedodavo šventas giesmes. Jo skulptūros – raiškios plastikos, sudėtingos kompozicijos, monumentalios, dekoratyvios, turinčios baroko stiliaus požymių. Skulptoriaus užmanymą veikė ir vietovės, kurioje jis turėjo būti pastatytas, peizažas ir reljefas. Iš 230 kryžių ir koplytstulpių, laikomų lietuvių liaudies mažosios architektūros šedevrais, išliko vos 50. Mirė Vincas Svirskis sulaukęs 81 metų, 1916 m. kovo 7 d.

Varganas keistuolis pasirodė esąs savo laiką ir savo žmones praaugęs menininkas, kurio originalūs ir nepakartojami menine forma kryžiai saugomi muziejuose. Išvydę jo darbus Kėdainių krašto muziejuje užsieniečiai neretai sako: jei šių kūrinių autorius būtų, tarkime, italas, jį žinotų visa Europa“. O pasak menotyrininkės I. Kostkevičiūtės, ,,jeigu lenkai turėtų tokį Svirskį, jis jau seniai būtų pristatytas menų sostinėje – Paryžiuje“.

Jo kryžių galima pamatyti Kėdainių krašto muziejuje, Lietuvos nacionaliniame muziejuje, laukuose ir sodybose Kėdainių ir Panevėžio rajonuose, Krekenavos ir Paberžės bažnyčiose.

Lietuvos kryždirbių unikalaus paveldo išsaugojimu rūpinasi UNESCO – 2008 m. Lietuvos kryždirbystė ir kryžių simbolika įtraukta į UNESCO nematerialiojo paveldo sąrašą.

Akmeninė skulptūra dievdirbiui Vincui Svirskiui atminti

Surviliškio Vinco Svirskio pagrindinės mokyklos kieme

Algimanto Giliaus sukurtas paminklas buvo atidengtas 1989 m. liepos 22 d. naujosiose Surviliškio kapinėse. 1996 m. rugpjūčio mėnesį skulptūra perkelta į V. Svirskio vardo mokyklos kiemą. Akmeninę skulptūrą sudaro trys dalys: betoninis postamentas, vidurinė dalis su įrašu: ,,Vincui/ Svirskiui/ (1835-1916)/ atminti“, trikampė viršutinė dalis su iškaltu Rūpintojėlio atvaizdu ir paminklo sukūrimo metais: ,,1988“.

Vinco Svirskio kryžius Surviliškyje

Surviliškio mokyklos kieme

Šis kryžius iš Pakruostės kaimo buvo perkeltas 1996 m. vasarą. Monumentaliame kryžiuje pavaizduoti Šv. Aloyzo ir Šv. Onos, mokančios Mariją, horeljefai. Sukurtas XIX a. pabaigoje.

Vinco Svirskio kapas

Surviliškis

Vincas Svirskis palaidotas Surviliškio senosiose kapinaitėse, šeiminiame Mataičių kape. V. Svirskio kapą jau šiais laikais padėjo sutvarkyti buvęs Lietuvos banko valdytojas Romualdas Visokavičius – jo motina su kryždirbiu turi kraujo giminystės ryšių. Dievdirbio kapą puošia jo paties kažkada daryto kryžiaus kopija. Originalas – vienas iš tų, kurie saugomi Kėdainių krašto muziejuje. Ant paminklo žalvarinėje lentelėje užrašyta: ,,...tegu ir man paminklas bus“. 

Vinco Svirskio kryžiai Paberžėje

Paberžė, Kėdainių rajonas
Tel. 8 645 12407
www.kedainiumuziejus.lt

Pirmasis Vinco Svirskio kryžiais susirūpino Tėvas Stanislovas, jis iš apylinkių sukaupė Svirskio kryžių kolekciją ir sudėjo ją bažnytėlėje. Tikėtina, kad ir Paberžės bažnyčios altorių gali būti sukūręs Vincas Svirskis. 1863 m. sukilimo muziejuje 5–12 kl. moksleiviai gali užsisakyti edukacinę programą ,,Paberžės simboliai – saulutės, koplytstulpiai, stogastulpiai, dubenuotieji akmenys“.

Kėdainių krašto muziejus

Didžioji g. 19, Kėdainiai
www.kedainiumuziejus.lt

Dalis Vinco Svirskio kryžių ilgus metus dūlėjo Kėdainių liuteronų bažnyčios palėpėje. 2000 m. jie buvo pergabenti į Kėdainių krašto muziejų. Tuo metu kryžių perkėlimu besirūpinęs muziejaus direktorius Rimantas Žirgulis prisimena, jog kryžiai į antrąjį aukštą kranu buvo keliami pro langą: ,,apstulbę praeiviai stebėjo, kaip virš siauros senamiesčio gatvelės siūbavo masyvūs kryžiai, o aš šluosčiausi prakaitą ir tylomis spėliojau, į kokius šipulius sutrupėtų mediena, jei jie atsikabintų ir nukristų“. Perkraustymas baigėsi sėkmingai, jau dvylika metų Vinco Svirskio kryžiai muziejuje tapo viena įspūdingiausių Kėdainių krašto muziejaus ekspozicijų. Kėdainių krašto muziejaus Vinco Svirskio kryžių salėje eksponuojama 18 kryžių. Muziejuje parengta edukacinė pamoka ,,Senoji liaudies skulptūra. Kryžiaus simbolis“, jos metu pasakojama apie V. Svirskį, jo gyvenimą ir kūrybą, skaitomos jo užrašytos mintys, moksleiviai iš natūros piešia ir tapo kryžius, kai kurias detales ar visą kryžių, ekspoziciją.

Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų namas

Radvilų g. 21, Kėdainiai
Tel. 8 645 05168
www.kedainiumuziejus.lt

Viena iš siūlomų edukacinių programų Arnetų name – ,,Drožyba“. Jos metu susipažinsite su lietuvių liaudies medžio drožybos tradicijomis, kryždirbystės papročiais Lietuvoje, medžio drožyboje naudojamais darbo įrankiais, medžio apdirbimo technologijomis, mokysitės drožybos amato pagrindų, turėsite galimybę atrasti menininką savyje ir patys sukurti originalų darbą. Programos vadovas – sertifikuotų produktų tautinio paveldo tradicinis amatininkas Audrius Vasiliauskas.

Vytauto Ulevičiaus skulptūrų muziejus

J. Basanavičiaus g. 36, Kėdainiai
www.kedainiumuziejus.lt

Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus prasmingai susišaukia su Vinco Svirskio kryžių ekspozicija miesto muziejuje. Vytauto Ulevičiaus medžio skulptūrų muziejus įkurtas 2004 m. Kėdainių rajono savivaldybės patalpose. Čia eksponuojama daugiau nei 50 Krakėse, Kėdainių rajone, gyvenančio žinomo drožėjo Vytauto Ulevičiaus (g. 1934 m.) darbų. Kėdainių krašto Kultūros premijos laureatas, du kartus išrinktas Lietuvos Drožėjų drožėju, šią savo darbų kolekciją padovanojo Kėdainių krašto žmonėms. Žvaigždėtas jo skulptūrų pasaulis išsiskiria puošnumu, dekoratyvumu, stilizuotu siužetu, o ypač ornamentu... Jo įkvėpėjas – lietuvių liaudies menas. Darbuose pratęsia Vinco Svirskio išplėtotą koplytstulpio struktūrą ir stilistiką. Pasak Vytauto Ulevičiaus, Vincas Svirskis, kurio talentui lygių iki šio nėra, jam didelis autoritetas, nes drožė taip, kaip norėjo, nors ir ne visiems įtikdavo.

Verslas