Apytalaukio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia

Didiko Petro Šiukštos rūpesčiu 1635 m. vietoj medinės bažnyčios pradėta statyti mūrinė. 1902–1919 m. bažnyčia buvo suremontuota (tokia liko iki šių dienų). Apytalaukio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra barokinė, turinti Renesanso bruožų.

Adresas Apytalaukio k., Vilainių seniūnija, Kėdainių rajonas

Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir vienuolyno ansamblis

1701 m. V. Bžostovskis ir jo žmona K. Mlečkaitė Dotnuvoje įkūrė bernardinų vienuolyną, kurio mūrinis pastatas išaugo 1768 m. Vėlyvojo baroko stiliaus Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia baigta statyti 1810 m.

Adresas Vytauto g. 57, Dotnuva, Kėdainių rajonas
Telefono numeris

Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia

1812 m. Gudžiūnuose pastatyta koplyčia, į kurią kunigai pamaldų laikyti užsukdavo tik kartais, bet per Sekmines Gudžiūnuose būdavo didžiuliai atlaidai. 1910–1911 m. pagal architekto Kačkovskio projektą pastatyta gotikos stiliaus medinė Švč. Jėzaus širdies bažnytėlė, finansuota grafo A. Chrapovickio.

Adresas Tujų g. 62, Gudžiūnai, Gudžiūnų seniūnija, Kėdainių rajonas

Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia

1590 m. klebono M. Kobylinskio rūpesčiu Josvainiuose pastatyta medinė bažnyčia. 1899 m. pagal architekto F. Vyganovskio projektą pradėta statyti naujoji Josvainių Visų šventųjų bažnyčia, užbaigta 1907 m. Bažnyčia – neogotikinė, kryžminio plano, dvibokštė, vidus – trijų navų, atskirtų pilioriais.

Adresas Gojaus g. 4, Josvainiai, Josvainių seniūnija, Kėdainių rajonas

Krakių Šv. Mato bažnyčia

Pirmoji Krakių medinė bažnyčia buvo pastatyta XV a. viduryje ir rašytiniuose dokumentuose paminėta 1478 m. 1768 m. vyskupo J. D. Lapacinskio lėšomis pastatyta nauja medinė bažnyčia. Dabartinė mūrinė iškilo 1897–1908 m. Šv. Mato bažnyčia turi neogotikinių ir neobarokinių bruožų, yra kryžminio plano su trisiene apsida ir aukštu bokštu.

Adresas J. Basanavičiaus g. 8, Krakės, Kėdainių rajonas

Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčia

Bažnyčią 1863 metais pradėjo statyti Lančiūnavos dvaro savininkas Zigmantas Kognovickis, tačiau išmūrijus bažnyčią iki langų darbus sutrukdė prasidėjęs 1863 m. sukilimas. 1874 m. leista statyti tik mūrinę laidojimo koplyčią. Ji užbaigta 1880 m. Tuo metu Lietuvoje, kai caro valdžia, numalšinusi 1863 m. sukilimą, uždraudė statyti katalikiškas šventoves, o buvusias vertė cerkvėmis, buvo labai paplitęs šv. Kazimiero kultas.

Adresas Lančiūnava, Vilainių seniūnija, Kėdainių rajonas

Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia ir klebonija

Paberžės dvaro savininkas grafas Šilingas pastatydino medinę bažnyčią, kuri greitai sudegė. 1858 m. buvo pastatyta (stovinti ir dabar) medinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Joje kunigavo vienas 1863 m. sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius (1828–1863), 1863 m. kovo 20 d. bažnyčioje perskaitęs sukilimo manifestą ir išsivedęs sukilėlių būrį kovoti prieš caro priespaudą.

Adresas Paberžė, Gudžiūnų seniūnija, Kėdainių rajonas

Pajieslio Švč. Mergelės Marijos Liūdinčiųjų Guodėjos bažnyčia

Medinė, liaudies architektūros Švč. Mergelės Marijos liūdinčiųjų guodėjos bažnyčia 1857 m. atkelta iš Pašušvio. Bažnyčios perkėlimu rūpinosi Teodora Butlerytė – Pilsudska, Lenkijos maršalo J. Pilsudskio senelė. Ji palaidota bažnyčios šventoriuje. Teodora Uršulė Otilija Butlerytė-Pilsudska (1811–1886) Lietuvos ir Lenkijos istorijoje labiausiai žinoma kaip maršalo Jozefo Klemenso Pilsudskio (1867–1935) močiutė. Gimusi 1811 m., ji augo Repšėnuose, paskui Vilniuje, kur seserų vizitiečių vienuolyno internate globojama įgijo išsilavinimą, išmoko vokiečių ir prancūzų kalbas, skambinti fortepijonu.

Adresas Pajieslys, Krakių seniūnija, Kėdainių rajonas
1 2
Verslas