Anciškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
Bažnyčia stovi Anciškio kaime, 5 km į rytus nuo Truskavos, Linkavos kairiajame krante.
Šarūno Šimkaus ir Donato Vertelkos nuotraukos
Apytalaukio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia
Didiko Petro Šiukštos rūpesčiu 1635 m. vietoj medinės bažnyčios pradėta statyti mūrinė. 1902–1919 m. bažnyčia buvo suremontuota (tokia liko iki šių dienų). Apytalaukio Šv. Apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia yra barokinė, turinti Renesanso bruožų.
Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia ir vienuolyno ansamblis
1701 m. V. Bžostovskis ir jo žmona K. Mlečkaitė Dotnuvoje įkūrė bernardinų vienuolyną, kurio mūrinis pastatas išaugo 1768 m. Vėlyvojo baroko stiliaus Viešpaties apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčia baigta statyti 1810 m.
Gudžiūnų Švč. Jėzaus Širdies bažnyčia
1812 m. Gudžiūnuose pastatyta koplyčia, į kurią kunigai pamaldų laikyti užsukdavo tik kartais, bet per Sekmines Gudžiūnuose būdavo didžiuliai atlaidai. 1910–1911 m. pagal architekto Kačkovskio projektą pastatyta gotikos stiliaus medinė Švč. Jėzaus širdies bažnytėlė, finansuota grafo A. Chrapovickio.
Josvainių Visų Šventųjų bažnyčia
1590 m. klebono M. Kobylinskio rūpesčiu Josvainiuose pastatyta medinė bažnyčia. 1899 m. pagal architekto F. Vyganovskio projektą pradėta statyti naujoji Josvainių Visų šventųjų bažnyčia, užbaigta 1907 m. Bažnyčia – neogotikinė, kryžminio plano, dvibokštė, vidus – trijų navų, atskirtų pilioriais.
Krakių Šv. apaštalo ir evangelisto Mato bažnyčia
Pirmoji Krakių medinė bažnyčia buvo pastatyta XV a. viduryje ir rašytiniuose dokumentuose paminėta 1478 m. 1768 m. vyskupo J. D. Lapacinskio lėšomis pastatyta nauja medinė bažnyčia. Dabartinė mūrinė iškilo 1897–1908 m. Šv. Mato bažnyčia turi neogotikinių ir neobarokinių bruožų, yra kryžminio plano su trisiene apsida ir aukštu bokštu.
Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia
Buvusi Zabielų mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1859 m., kaip bažnyčia pradėta naudoti nuo 1945 m.
Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčia
Bažnyčią 1863 metais pradėjo statyti Lančiūnavos dvaro savininkas Zigmantas Kognovickis, tačiau išmūrijus bažnyčią iki langų darbus sutrukdė prasidėjęs 1863 m. sukilimas. 1874 m. leista statyti tik mūrinę laidojimo koplyčią. Ji užbaigta 1880 m. Tuo metu Lietuvoje, kai caro valdžia, numalšinusi 1863 m. sukilimą, uždraudė statyti katalikiškas šventoves, o buvusias vertė cerkvėmis, buvo labai paplitęs šv. Kazimiero kultas.