Senamiestis
Didžioji gatvė
Kėdainiuose yra 29 istorinės gatvės. Vienos jų tiesios, kitos – kreivos ir vingiuotos. Tiesios gatvės pradėtos planuoti XVII a. pradžioje. Magistratas rūpinosi, kad mieste būtų statomi mūriniai namai, grindžiamos gatvės. Jonušo Radvilos įsakymu kiekvienas įvažiuojantis į Kėdainius turėjo atgabenti po akmenį.
Didžiosios Rinkos aikštė ir paminklas Radviloms
Aikštė suformuota XVI amžiuje, dešiniojo Nevėžio kranto pakilioje terasoje, tai buvo pagrindinė Kėdainių turgavietė. Šalia aikštės – XVII a. pastatai: Stiklių namai, burmistro Jurgio Andersono namas, Rotušė, Evangelikų reformatų bažnyčia. Dabar aikštėje vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai.
Evangelikų liuteronų bažnyčia
Nuo XVII a. I p. Kėdainiuose gyveno vokiečių liuteronų bendruomenė. Vienanavė liuteronų bažnyčia unikali dėl viduje išlikusios originalios XVII a. sieninės tapybos. Freskose vaizduojami apaštalai Petras ir Povilas, evangelistai Jonas, Lukas, Matas ir Morkus. Buvusiose kapinaitėse (sunaikintos sovietmečiu) palaidoti žymūs XVII a.
Karmelitų vienuolynas
XVIII a. pradžioje, sumažėjus evangelikų reformatų bendruomenei, Kėdainiuose pradėjo kurtis vienuoliai karmelitai. Prie Švč. Mergelės Marijos Paaukojimo bažnyčios (dabar – Šv. Juozapo) įkūrė vienuolyną, labdaros draugijas, pradžios mokyklą, prieglaudą. Po 1831 m. sukilimo numalšinimo caro valdžia ėmėsi represijų ir 1832 m.
Kėdainių Šviesioji gimnazija
1625 m. miesto savininkas reformatas Kristupas Radvila įsteigė mokyklą dabartiniame rotušės pastate. 1647 m. ji tapo gimnazija, pavadinta Šviesiosios vardu (lot. Gymnasium Illustre), persikėlė į puošnų renesanso stiliaus dviejų aukštų pastatą Didžiojoje Pilies gatvėje.
Knypavos Rinkos aikštė
Ši aikštė suplanuota XVII a. pradžioje, pradžią jai davė vokiečių pirkliai, atvykę į Kėdainius iš Karaliaučiaus miesto dalies, vokiečių vadintos Kneiphof. Manoma, kad šioje aikštėje vokiečiai supirkinėjo Prūsijoje vertinamus lietuviškus arklius.
Kristaus Atsimainymo cerkvė
Stačiatikių parapija Kėdainiuose įsikūrė 1645 m., kai Jonušas Radvila vedė antrąją žmoną Mariją Lupu. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą buvo perstatytas į cerkvę.
Miesto parkas ir minaretas
Kėdainių miesto parkas įsikūręs buvusioje Kėdainių dvaro sodyboje. Išlikusį dvaro sodybos kompleksą sudaro minaretas, pietų ir šiaurės rūsiai, vartai ir parkas. Kai 1811 metais Kėdainiai atiteko vokiečių kilmės lenkui grafui Pranciškui Čapskiui, pastarasis įkūrė dvaro sodybą buvusiame Radvilų palivarke. M. Hutenas Čapskis praplatino Dotnuvėlę, įrengė tvenkinius, supylė salas, pastatė tiltelius ir užveisė parką.