Objetai
Krekenavos valstybinis regioninis parkas
Šis parkas įsteigtas 1992 m., siekiant išsaugoti Nevėžio vidurupio paslėnio kraštovaizdį, jo gamtinę ekosistemą bei kultūros paveldo vertybes, jas tvarkyti ir racionaliai naudoti. Bendras parko plotas – 11 968 ha. Kėdainių rajono teritorijoje, šiaurinėje dalyje, šis parkas užima 87 ha.
Kristaus Atsimainymo cerkvė
Stačiatikių parapija Kėdainiuose įsikūrė 1645 m., kai Jonušas Radvila vedė antrąją žmoną Mariją Lupu. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą buvo perstatytas į cerkvę.
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Evangelikų reformatų bažnyčioje
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus – Kėdainių krašto muziejaus filialas. Kripta Evangelikų reformatų bažnyčioje (XVII a. vid.) restauruota 1995 m., unikalūs XVII a. kunigaikščių Radvilų sarkofagai baigti restauruoti 2001 m. balandžio mėnesį. Tai pirmoji atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje iš seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje.
Kunionių žirgynas
Nuostabi vieta laisvalaikiui su gyvūnais!
Kūrybinės dirbtuvės su Žiedūne: magiškos skaros ir tapyba and medvilninių maišelių
Tapyba ant medvilninių maišelių ir skarų
Labūnavos dvaro bokštas
Labūnavos kaimas priklauso Pelėdnagių seniūnijai. Jis yra už 8 km į pietryčius nuo Kėdainių, prie kairiojo Nevėžio intako Barupės upelio. Labūnava pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikose 1364 m. Labūnavos dvaras žinomas nuo XVI amžiaus. Dvarvietė XIX amžiuje priklausė dvarininkams Zabieloms.
Lančiūnavos dvaras ir parkas
Lančiūnavos gyvenvietė įsikūrusi prie Kauno–Panevėžio–Rygos kelio, 15 km į šiaurę nuo Kėdainių. Istoriniuose šaltiniuose Lančiūnava minima XVI amžiaus pabaigoje. Nuo tada žinomas ir Lančiūnavos dvaras. Iki XIX a. Lančiūnavos valdos buvo sudarytos iš trijų dvarelių, nes turėjo tris savininkus.