[[#ex]]
Kryždirbystės keliai Lietuvoje
Nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriatas, bendradarbiaudamas su Lietuvos kultūros tyrimų institutu, parengė skaitmeninus Lietuvos kryždirbystės kelių žemėlapius. Tai projekto, skirto Tautodailės metams, rezultatas. Projekto kūrybinė grupė atliko 10 ekspedicijų Žemaitijos, Aukštaitijos, Dzūkijos ir Suvalkijos regionuose.
Pirmajame žemėlapyje pristatomos su kryždirbyste siejamos vietovės Lietuvoje. Čia sužymėti sakralių ir sekuliarių skulptūrų ansambliai, pavieniai paminklai, kryžių laukeliai, kalneliai, šventvietės ir memorialai. Tai vienos reikšmingiausių lietuviškosios kryždirbystės vietovių, kuriose stovi paminklai, pasižymintys istorine, socialine, kultūrine ar menine verte.
Antrajame žemėlapyje pristatomi talentingi tautodailininkai – kryždirbiai, dievdirbiai ir kalviai. Visuomenėje kryždirbystė dažniau siejama su pačiais paminklais, o ne su gyvuojančiu amatu, papročiais, tradicija ar meistrų įgūdžiais, kurie sudaro vertybės, įrašytos į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą, esmę. Per keletą mėnesių projekto rengėjai aplankė 35 kryždirbius skirtinguose Lietuvos regionuose.
Žemėlapyje kol kas sužymėta tik nedidelė dalis visų kryždirbystės paminklų ir taudodailininkų – tie, kuriuos kūrybinė grupė per keletą mėnesių suspėjo užfiksuoti ir įtraukti į žemėlapį. Ateityje žemėlapis bus papildytas.
Vietovių žemėlapis >>>
Kryždirbių žemėlapis >>>
www.unesco.lt
www.kryzdirbysteskeliai.lt
.png)
Kryždirbystės kelias Kėdainių rajone
2008 m. UNESCO Lietuvos kryždirbystę ir kryžių simboliką įtraukė į Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą. Tai itin vertinga mūsų liaudies kultūros dalis, kurią būtina saugoti ir pažinti. Vienas žymiausių Lietuvos kryždirbių – savamokslis dievdirbys, klajojantis liaudies menininkas Vincas Svirskis (1835-1916). Gyvenimą pašventęs kryžių dirbimui, jis kūrė Panevėžio ir Kėdainių apylinkėse.
Apie V. Svirskio gyvenimą išlikusių patikimų žinių nėra daug. Gimė neturtingoje valstiečių šeimoje, mokėjo rašyti ir skaityti. Drožinėti Vincas Svirskis pradėjo dar piemenaudamas. Ilgainiui medžio drožyba tapo pagrindiniu jo gyvenimo šaltiniu. Kėdainių, Surviliškio, Krekenavos, Krakių, Truskavos apylinkėse jis įkūnijo tradicinio meistro įvaizdį, vaikščiodamas iš vieno kaimo į kitą, iš vieno kiemo į kitą ir dirbdamas kryžius, koplytstulpius. Buvo religingas, skaitė šventųjų gyvenimus, pasakojama, kad droždamas giedodavo giesmes.
V. Svirskis ėmėsi kurti visiškai kitokio tipo paminklus, nei buvo įprasta iki tol: pakeitė nusistovėjusių tradicinių koplytstulpių su juose įstatomomis mažomis skulptūromis bei kryžių su prie kamieno prikaltomis šventųjų figūromis struktūrą. Jis plačiajame koplytstulpių kamieno gale išskobdavo nišas su horeljefiškai ir bareljefiškai išdrožtomis skulptūromis, t.y. kryžius, šventųjų skulptūrėles bei angeliukus darydavo iš to paties medžio. Tuo jo darbai skyrėsi nuo kitų kryždirbių.
Vincas Svirskis sukūrė daugiau kaip 200 maždaug 3-5 metrų ąžolinių darbų. Daugiausia jų pastatyta Kėdainių ir Panevėžio apylinkėse, abipus Nevėžio esančiuose kaimuose: sodybose, pakelėse, kapinėse. Dalis Vinco Svirskio darbų sunyko, dalis persikėlė iš pirminių vietų į privačias kolekcijas ir muziejus, kai kurie saugomi bažnyčiose, keli vis dar stovi natūralioje aplinkoje.
20 Vinco Svirskio kryžių eksponuojama Kėdainių krašto muziejuje, Vinco Svirskio kryžių salėje. Kryžius gelbėjo Tėvas Stanislovas, jie puošia Paberžės bažnyčią, 1863 m. sukilimo muziejų. Spėjama, kad Paberžės bažnyčios altorių galėjo išdrožti Vincas Svirskis. Jo kryžių yra Naujųjų Lažų ir Naujųjų Bakainių kaimuose, Surviliškyje. Surviliškio kapinaitėse Vincas Svirskis palaidotas.
Kėdainiuose siūlome susipažinti su talentingo medžio skulptoriaus Vytauto Ulevičiaus darbais. Ekspozicija įrengta Kėdainių rajono savivaldybės pastate. Pats kūrėjas gyvena Krakėse, savo sodyboje taip pat turį įkurdinęs savo darbų galeriją ir mielai bendrauja su lankytojais.
Maršrutas ,,Kryždirbystės dvasia Kėdainių krašte“ >>>
Vincas Svirskis ir Kėdainių kraštas >>>
Reginos Jasinskienės nuotr.
[[#ex]]