Spausdinti

Po senamiestį judantiems vežimėlyje

Pagrindinė senamiesčio gatvė – Didžioji – (atkarpa tarp Senosios–Josvainių g.) skirta pėstiesiems, čia nereikia baimintis automobilių (kartais pravažiuoja tarnybinis transportas), galima laisvai judėti. Gatvės danga – trinkelės. Viešasis tualetas mieste (Radvilų g. 9) neįgaliesiems pritaikytas. Kertant gatves, teks įveikti laiptelį, užvažiuojant ant kito šaligatvio. Nuolydžių vežimėliams, deja, trūksta. Nors kai kurie objektai visiškai pritaikyti turistams su judėjimo negalia, tačiau jei keliaujate vieni, būtina susiskambinti, norint pasinaudoti galimybe patekti neįgaliesiems, todėl rekomenduojame keliauti su lydinčiu asmeniu. Rekomenduojame viešbutį-restoraną ,,Smilga“, kavinę ,,Uršulė“, kurie draugiški neįgaliesiems. Maršrutas 2–4 val., atsižvelgiant į Jūsų galimybes ir lankomus objektus. Visas maršruto ilgis ~2,5 km (su Janinos Monkutės-Marks muziejaus-galerijos lankymu).

[[#ex]]

Senosios Rinkos aikštė ir sinagogų kompleksas, Senosios Rinkos a. 12

Tai seniausia prekybos aikštė, suformuota XV a. Sinagogų kompleksą sudaro XVII a. menanti vasaros sinagoga (18 a. po gaisro perstatyta baroko stiliumi, čia įsikūrusi Dailės mokykla) ir XIX a. mažoji žiemos sinagoga – Daugiakultūris centras, kuriame organizuojamos parodos, supažindinama su Kėdainių žydų bendruomenės istorija. Įvažiavimas į Daugiakultūrį centrą (buv. mažąją žiemos sinagogą) yra, lankymui prieinamas pirmasis aukštas. Didžiąją sinagogą galima apžiūrėti iš išorės, ten įsikūrusi Dailės mokykla. Senosios Rinkos aikštėje – akmenų grindinys ir nelygus takas.

Česlovo Milošo gatvė

Nobelio premijos laureatas (1911–2004) gimė ir vaikystę praleido Kėdainių rajone, Nevėžio slėnyje, todėl gatvė palei Nevėžį pavadinta jo vardu. Čia stovi jo atminimui skirta kėdė – ,,Milošofonas“. Nuo šios gatvės matysite seniausią Kėdainiuose pastatą, mūrinę Šv. Jurgio bažnyčią (Šėtos g. 10). Pastatyta XV a. viduryje, gotikos stiliaus. Pasak padavimo, ją pastatė kryžiuočiai pagonių šventyklos vietoje, iškirtę ten stūksojusią girią. 1549–1627 m. ji buvo užimta protestantų. Atidaryta pamaldų metu. Keliaujate šaligatviu.

Didžiosios Rinkos aikštė, paminklas Radviloms

Buvusi prekybos aikštė, suformuota XVI a. Paminklas Radviloms ,,Skrynia“ pastatytas 2006 m. (aut. A. Bosas). XVII a. stiklių namai (Didžioji g. 4, 6) – 17 a. olandų stiliaus namai išraiškingais frontonais. Viename iš jų įsikūrusi jauki dailės galerija-parduotuvė ,,Stiklių namas“. Rotušė, Didžiosios Rinkos a. – renesanso stiliaus rotušė pastatyta XVII a. vid., tai viena iš trijų Lietuvoje išlikusių rotušių. Joje veikė Magistratas, rūsyje buvo kalėjimas ir patalpa miesto budeliui. Šiandien čia įsikūręs Civilinės metrikacijos skyrius, galite apžiūrėti Rotušės kiemelį, kurį puošia skulptūros ir unikalus XIX a. pr. rokoko stiliaus saulės laikrodis. Kiemelis atidarytas I–V 8–17 val., VI 9–17 val. Pietinėje aikštės dalyje išlikęs XVII a. burmistro Andersono namas. Aikštėje – nelygi danga. Radvilų gatve, šaligatviu, judate link Evangelikų reformatų bažnyčios.

Evangelikų reformatų bažnyčia ir kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, Senoji g. 1

Renesanso stiliaus šventovė pastatyta XVII a. vid., jos statybą rėmė kunigaikščiai Radvilos. Reformatai šventovę vadino katedra – ji buvo didžiausia ir svarbiausia Žemaitijoje. Mūsų laikus pasiekė beveik nepakitusi. Bažnyčios kriptoje – kunigaikščių Radvilų mauzoliejus, puošniuose renesanso ir baroko stiliaus sarkofaguose ilsisi Kristupo Radvilos Perkūno, jo vaikaičio Jonušo Radvilos bei kitų šeimos narių palaikai. Priešais bažnyčią, kitoje Senosios g. pusėje – XVII a. Rektorių namai, kuriuose gyvendavo reformatų kunigai. Reiktų paprašyti darbuotojų, kad atrakintų centrinius vertus, įveikti laiptą. Įėjimas lankytojams su judėjimo negalia į bažnyčią yra. Galimybės nusileisti į kriptą nėra, tačiau ji atidaroma ir sarkofagai kriptoje puikiai matyti nuo viršaus. Jei keliaujate vienas – susiskambinkite iš anksto.

Kėdainių krašto muziejaus Tradicinių amatų centras Arnetų namas, Radvilų g. 21

Tradicinių amatų centras įsikūręs XVII a. I p. škotų pirklio name. Sertifikuoti amatininkai veda pamokėles, vyksta parodos, paskaitos.

Įėjimas neįgaliesiems yra, viduje yra keltuvas, kuriuo galima pakilti į antrąjį aukštą. Jei keliaujate vienas – susiskambinkite iš anksto tel. 8 645 05168

Senąja gatve, šaligatviu judate link Didžiosios, vienos seniausių senamiesčio gatvių, išlaikiusių savo archaišką netaisyklingą kryptį. Ji susiformavo kaip prekybos kelias į Žemaitiją. Gatvė nuo Senosios g. skirta tik pėstiesiems. Senosios–Didžiosios g. kampe – namas (XVII a. škotų pirklio Šiglio sklypas) su instaliacija ,,Kėdainių aukso amžius“ (aut. Feliksas Paulauskas).

Kėdainių krašto muziejus, Didžioji g. 19

Kėdainių krašto muziejus įkurtas 1922 m., veikia buvusio XVIII a. karmelitų vienuolyno ir XIX a. kareivinių pastate. Muziejus neįgaliesiems pritaikytas: į antrąjį aukštą yra liftas.

Šv. Juozapo bažnyčia ir varpinė, Radvilų g. 10

Medinę bažnyčią ir varpinę pastatė vienuoliai karmelitai 1766 m., joje dera tradicinės liaudiškos formos su manieringu baroku. Sovietmečiu buvo paversta sandėliu. Išlikę XVIII a. altoriai, paveikslai, rokoko stiliaus vargonai. Uždaryta pirmadienį. Įėjimas pritaikytas.

Judate toliau Didžiąja gatve, nuo Didžiosios–Josvainių gatvių sankryžos – jau automobilių eismas, rikiuojatės ant dešiniojo šaligatvio, link Šviesiosios gimnazijos. Galimybė įvažiuoti į vidų yra.

Šviesioji gimnazija, Didžioji g. 62

Šviesioji gimnazija (Gymnasium illustre) išaugo iš 1625 m. įsteigtos protestantų mokyklos. Puošnaus renesanso stiliaus pastato statybą finansavo kunigaikštis Jonušas Radvila. Gimnazijoje telkęsi reformatų kultūros skleidėjai ir lietuviškos raštijos puoselėtojai parengė ir gimnazijos spaustuvėje išspausdino leidinį Knyga nobažnystės krikščioniškos. Po 1863 m. sukilimo pastate įsikūrė caro kariuomenė. Po Antrojo pasaulinio karo iki 1991 m. čia vėl šeimininkavo kariai. Gimnazistai į restauruotą mokyklą sugrįžo 2002 m. Architektūroje dera renesanso, baroko, klasicizmo, šiuolaikinės eklektikos stiliai, itin patraukli dviejų aukštų renesansinė arkada. Atidaryta I–V 8–17 VI 9–13. Įvažiuojate pasigrožėti išlikusiu XVII a. renesansiniu kiemeliu.

Kristaus Atsimainymo cerkvė, Gedimino g. 2

Pirmoji medinė cerkvė Kėdainiuose pastatyta dar XVII amžiuje, tačiau ji sunyko, 1861 metais pagal N. Ikonikovo projektą iš toje vietoje jau stovėjusio pastato rekonstruota nauja šventovė. Iki Pirmojo pasaulinio karo čia meldėsi caro kariai, pareigūnai ir stačiatikių tikėjimo gyventojai. Žymiausias Kėdainių stačiatikių bendruomenės atstovas – Piotras Stolypinas, jo atminimui įrengtos paminklinės lentos. Cerkvę apžiūrite iš išorės.

Janinos Monkutės-Marks muziejus-galerija / J. Basanavičiaus g. 45

Privatus muziejus-galerija, kurį įsteigė išeivijos dailininkė Janina Monkutė-Marks. Čia eksponuojami menininkės darbai, organizuojamos lietuvių ir užsienio kūrėjų darbų parodos, vykdoma meno sklaida. Šiek tiek nutolusi nuo senamiesčio, todėl iki jos vykstate transportu, galerijos lankymas pritaikytas neįgaliesiems.

Minaretas

Transportu galite nuvykti iki XIX a. Minareto, privažiuoti galima prie pat, apžiūrėti galima tik iš išorės. Miesto parke XIX–XX a. buvo įsikūrusi dvaro sodyba, priklausiusi miesto savininkams Čapskiams ir Totlebenams. Rūmai buvo susprogdinti, išliko minaretas, rūsių dalys, vartai, vazos, XIX a. peizažinis parkas. Nuo minareto galite tilteliu pervažiuoti Dotnuvėlės upelį (yra dalis su skaldos danga), nutiesti lygūs takai pėstiesiems ir dviratininkams, miela vieta pasivaikščioti, parką puošia Dotnuvėlės užtvanka, rasite skulptūrų. Yra nedidelių įkalnių. Parke vyksta miesto renginiai.

Kėdainių apylinkėse

Paberžės 1863 m. sukilimo muziejus neįgaliesiems pritaikytas, galima apžiūrėti ekspoziciją, esančią pirmajame aukšte. Česlovo Milošo rezidencinis kultūros centras (Česlovo Milošo tėviškė) lankymui pritaikytas.

[[#ex]]