Pirmieji gatvės archeologiniai tyrimai atlikti 2010 m., išžvalgytas 16 kv. m plotas, atkastas 78–84 cm storio kultūrinis sluoksnis. Pirmasis sluoksnis datuojamas XVII a. I p. XIX a. gatvė vadinosi vadinosi Senosios Pirties g. (tikėtina, vedė link ritualinės žydų pirties), tarpukariu – Siaurąja, Sovietmečiu – Trumpąja. XVII a. viduryje ji buvo 84 cm žemiau dabartinio paviršiaus, išgrįsta lauko rieduliais.
Du raudonų plytų namai (Žydų g. 4 ir 6) mūryti tarpukariu. Senąją gatvės statybą reprezentuoja XVIII a. mūrinis namas su dviem mediniais priestatais (Žydų g. 2): kalve ir religinėms apeigoms, Sukoto arba Palapinių šventei, skirtu prieangiu. Žydai šią šventę švęsdavo po atviru dangumi, šiuo tikslu stoge yra anga su atkeliamu stogu. Pasak žydų kultūrą ir paveldą tyrinėjančio profesoriaus Jurijaus Dimšico, panašių namų Rytų Europoje išlikę vos keli ir šis Kėdainių senamiesčio namas (jei taip dar galima pasakyti apie šį sukrypusį pastatėlį, ties Žydų/ Paeismilgio g.) yra ne tik unikalus žydų architektūros ir etnografijos pavyzdys, bet vertingas miestietiškos kultūros reliktas, kurį būtina išsaugoti.
Archeologinių tyrimų šioje gatvėje metu rasta puodų, lėkščių, keptuvių ir kitų indų šukių, koklių fragmentų, datuojamų nuo XVII a.
Pagal A. Juknevičiaus archeologinių tyrimų ataskaitą
Adresas
Žydų gatvė