Česlovo Milošo žemė
,,Lietuva man buvo laimės šalis... ši vieta man visada esanti, visada su manimi. Net tada, kai būdavau toli nuo čia, ji visada – mano mintyse.“ (Č. Milošas)
Didžiuojamės, kad poetas ir rašytojas, literatūros istorikas, filosofas, vertėjas, didis mąstytojas, literatūrinės Nobelio premijos laureatas, Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės tradicijos aristokratas Česlovas Milošas gimė Kėdainių krašte, Šetenių dvare prie Nevėžio upės, apie 13 km į šiaurę nuo Kėdainių (1911 m. birželio 30 d.). Šetenių kaimelis Kėdainių rajone – poeto ,,pradžių pradžia“, visada ypatingai atsiliepdavo apie gimtąjį kraštą prie Nevėžio, mistiškų Nevėžio slėnio motyvų gausu Milošo kūryboje, ši vieta buvo vienas didžiausių įkvėpimo šaltinių. Nevėžio slėnį vadino Lietuvos širdimi ir gražiausia jo vieta. Pasakojo apie besileidžiančių į upę šlaitų, parkų žalumą, palei Nevėžį išsidėsčiusius dvarus ir visą pasaulį, nusitęsusį šalia Nevėžio. Magiškas ir paslaptingas kraštas prie Nevėžio, kur buvo labai daug velnių, apie kuriuos rašė savo knygose.
Č. Milošo prosenelio Simono Siručio dvaras Šeteniuose minimas 1839 m., dvaro parkas pasodintas apie 1830 metus. Šetenių dvaro pastatas buvo tipiškas smulkaus bajoro dviejų galų gyvenamasis namas. Vaikystės namai Milošo atmintyje – tarsi gyvas senovės laikų paveikslas, apie kurį poetas atsiliepia kaip apie ,,gryniausią olandų tapybą, kambarių šviesa ir išvaizda, natiurmortai, – tai septyniolikto amžiaus Olandija“. Šetenių dvarą Č. Milošas nupiešė tarytum dailininkas. Romane ,,Isos slėnis“ dvaras atgyja su visais daiktais, čia gyvenusiais žmonėmis, įvairiomis istorijomis ir dvaro aktualijomis.
Šetenių dvare Česlovas Milošas gyveno iki 1913 m. 1913–1918 m. su tėvais praleido įvairiose Rusijos vietovėse, kur jo tėvas Aleksandras Milošas dirbo kelių inžinieriumi. Iki 1921 m. augo Šeteniuose pas senelius, o vėliau, mokydamasis Vilniuje, kasmet atvykdavo praleisti vasaros atostogų. 1940 m. Šetenių dvaras buvo nusavintas, o vėliau ir visai sugriautas.
Šetenių pavadinimo forma nusistovėjo tik paskutiniaisiais metais, todėl istoriniuose šaltiniuose ir ankstesnėje literatūroje galime sutikti kitokias formas: Šateiniai, Šateniai, Šeteiniai ir pan. Milošas visuomet Šetenius vadino Szetejnie.
Į platųjį pasaulį Č. Milošas išsivežė vietinių kaimo žmonių pasakojimus, Nevėžio žemių padavimus ir mitus, lietuvišką folklorą, papročius, Kūčių, Velykų tradicijas, jo muzikinę klausą ugdė kitoje upės pusėje skambėjusios dainos.
Su Č. Milošu Kėdainių rajone susijusios vietovės:
Šeteniai, Č. Milošo gimtinė – Rezidencinis konferencijų centras. 1999 m. buvo iškilmingai atidarytas rekonstruotas Baltasis dvaro svirnas (architektas Algimantas Kančas). Č. Milošas pasakodavo, kad vaikystėje pro tėviškės dvaro svirno palėpės langą mėgdavo žiūrėti į tolumoje, už keliolikos kilometrų, dunksantį Kėdainių bažnyčios bokštą. Išlikusio svirno sienos per rekonstrukciją buvo maždaug 60 centimetrų paaukštintos – taip atsirado galimybė palėpėje įrengti mansardą. Pirmajame pastato aukšte įrengta 50 vietų konferencijų salė, holas su sraigtiniais laiptais į mansardą, patalpos virtuvei ir kanceliarijai. Pietinėje mansardos pusėje po rekonstrukcijos atsirado atskiras vieno kambario butas. Jame išlikęs minėtasis langas, pro kurį būsimasis Nobelio premijos laureatas žvalgydavosi Kėdainių bažnyčios bokšto. Būtent tame kambaryje Č. Milošas ilsėjosi 1999 m. liepą, kai po nelengvos kelionės paskutinį kartą lankėsi Šeteniuose. Autentiškos išliko maždaug trečdalis svirno sienų. Rytinėje jų pusėje net galima pamatyti kelis lopus specialiai palikto buvusio tinko. Visiškai nereikėjo rekonstruoti iš lauko akmenų sumūrytų pamatų – jie tebėra tvirti ir puošnūs. Interjere išlikusios lubas laikančios autentiškos medinės sijos. Pagrindinė sumanymo įgyvendinimo rėmėja – Kėdainių bendrovė ,,Lifosa“, buvusio svirno rekonstrukcijai ji skyrė apie 500 tūkst. litų. Aplinkos sutvarkymu rūpinosi Kėdainių rajono savivaldybė. Statybos garbės globotoju buvo tuometis šalies Prezidentas Valdas Adamkus – jis Č. Milošą pažinojo asmeniškai.
Šiuo metu Rezidencinis konferencijų centras priklauso Vytauto Didžiojo universitetui, jame vyksta akademinės bendruomenės renginiai. Centre įrengta ekspozicija, supažindinanti su svarbiausiais Č. Milošo gyvenimo bei kūrybos bruožais, atskleidžianti poeto santykį su gimtine, pasakojanti apie gimtąjį Nevėžio slėnį, poeto kilmę, pirmuosius kūrybinius ieškojimus, brandžiausius kūrinius, ryšius su lietuvių intelektualais išeivijoje ir Lietuvoje. Nemažai dėmesio skiriama ir poeto apsilankymams Lietuvoje po 1992 m. bei svirno atstatymo aplinkybėms. Lauko ekspoziciją ,,Isos slėnis“ sudaro septyni knygos formos stendai. Tarsi iš žemės išaugančios poeto knygos liudija apie tai, kad būtent ši vietovė subrandino pasaulinio garso kūrėją. Stendas ,,Parkas“ pasakoja apie Č. Milošo santykį su gamta, ,,Dvaras“ nurodo, kurioje vietoje stovėjo sovietmečiu sugriauti poeto vaikystės namai. Stendas ,,Tvenkinys“ pastatytas prie išlikusios kūdros, poeto vadintos Juodąja akimi, nes jos niekuomet nepasiekia saulė ir naktimis kaukši kanopomis baisi juodoji kiaulė. Stendas ,,Ąžuolynas“ pasakoja liūdną visiškai sunaikintų Šetenių apylinkių kaimų istoriją, ,,Magdalena“ primena apie tragišką ,,Isos slėnio“ personažą Magdaleną, nusižudžiusią dėl nelaimingos meilės bei jos prototipą Barborą. ,,Lankos“ stende galima paskaityti nuostabaus grožio eilėraštį apie vaikystės lanką.
Aplinką puošia ir tarptautinio medžių skulptorių simpoziume ,,Isos slėnis 2001“ sukurti kūriniai: ,,Keltiškasis gyvenimo kryžius (Hannes Hermann Bischof, Austrija), čeko Jaroslav Bunck kūrinys ,,Žemėpatis, gyvūnijos globėjas“, ,,Dievo motina – Seinų globėja“ (Andrzej Wasilewski, Lenkija), ,,Šv. Jonas Nepomukas – vandens globėjas“, ,,Juodoji kiaulė iš Č. Milošo ,,Isos slėnis“ (aut. Algimantas Sakalauskas), ,,Magdalena iš Č. Milošo ,,Isos slėnis“ (Birutė Jakštienė), ,,Velniukas“ iš Č. Milošo ,,Isos slėnis“ (Adolfas Pranas Kartanas).
Jei norite apsilankyti Česlovo Milošo kultūros centre, iš anksto susitarkite telefonu Nr. 688 25375
Česlovo Milošo festivalis. Festivalio metu skaitomi pranešimai, vyksta diskusijos, muzikos koncertai. Siekiama priminti apie didžią asmenybę ir naujai atrasti jo kūrybą.
Apytalaukis. Šeteniai priklausė Apytalaukio parapijai, iki šiol čia išlikę XIX a. neorenesanso rūmai, Milošo laikais priklausę grafams Zabieloms. Tai buvo vieni įspūdingiausių ir gražiausių rūmų Nevėžio slėnyje. Išlikusi XVII a. Šv. apaštalų Petro ir Povilo bažnyčia. Joje 1909 m. liepos 14 d. (pagal Julijaus kalendorių) 19 val. susituokė Milošo tėvai Aleksandras Milošas ir Veronika Kunataitė.
Šventybrastis. Pavadinimas susideda iš žodžių ,,šventas“ ir ,,brasta“. Pasak Milošo, ,,Šventosios Brastos šalis“ – išskirtinai graži vieta ir šių apylinkių grožis jį savaip pakerėjęs. Istorija apie Šventybrasčio kunigo šeimininkę Barborą, kuri nusižudė ir vaidenosi, perpasakota ir Milošo romane ,,Isos slėnis“. 1774 m. čia, buvusios pagonių šventovės vietoje, Ignacas Zaviša pastatė medinę Kristaus Atsimainymo bažnyčią. Pagonybės laikus siekiančių ąžuolų dar yra ir šiandien. Šalia šventoriaus Šventybrastyje palaidoti 1863 m. sukilėliai. 1911 m. spalio 18 d. (pagal Julijaus kalendorių) Šventybrastyje kunigas Julius Narkevičius pakrikštijo būsimą poetą Česlovą Milošą. Šventybrasčio bažnyčios šventoriuje palaidotas poeto senelis Zigmantas Kunatas, prosenelis Simonas Sirutis ir jauna mirusi jo pirmoji žmona Eufrozina Kosakovskytė-Sirutienė. Milošas prisimena, kaip vaikystėje šventadieniais dažniausiai pėsčiomis eidavo apie 3 km iš Šetenių į Šventybrasčio bažnyčią. Senasis kelias palei Nevėžį LDK laikais buvo prekybos traktas, vedęs iš Rygos į Kauną ir toliau link Karaliaučiaus, apstatytas pakelės karčemomis ir užeigos namais.
Kėdainiai. Romano ,,Isos slėnis“ pagrindinis herojus Tomas pasakoja, jog Kėdainiuose buvęs tik keletą kartų, turgaus aikštėje padėdavo dėlioti pardavinėjamus obuolius“. O Isa (romane ,,Isos slėnis“ Isa – tai Nevėžis) Kėdainiuose – kitokia, plačiai išsiliejusi... Šiandien Kėdainiuose Česlovą Milošą primena jo vardo gatvė, nusidriekus palei jį išauginusią ir kūryboje dažnai prisimenamą upę – Nevėžį, ant jos kranto stovi F. Paulausko Milošui atminti sukurtas ,,Milošofonas“. Kėdainių krašto muziejuje veikia Č. Milošui skirta ekspozicija, Č. Milošą ir kitus iš Kėdainių krašto kilusius kūrėjus kviečia atrasti edukacinės programos moksleiviams ,,Kėdainiai – Mikalojaus Daukšos ir Česlovo Milošo žemė“ bei ,,Nevėžio slėnio paslaptys“.
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras siūlo maršrutą ,,Česlovo Milošo pėdsakai Kėdainių krašte“: aplankykite Kėdainių vietas, kurios aprašytos Česlovo Milošo kūryboje ir prisiminimuose!
