Knypavos Rinkos aikštė
Ši aikštė suplanuota XVII a. pradžioje, pradžią jai davė vokiečių pirkliai, atvykę į Kėdainius iš Karaliaučiaus miesto dalies, vokiečių vadintos Kneiphof. Manoma, kad šioje aikštėje vokiečiai supirkinėjo Prūsijoje vertinamus lietuviškus arklius.
Kristaus Atsimainymo cerkvė
Stačiatikių parapija Kėdainiuose įsikūrė 1645 m., kai Jonušas Radvila vedė antrąją žmoną Mariją Lupu. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą buvo perstatytas į cerkvę.
Miesto parkas ir minaretas
Kėdainių miesto parkas įsikūręs buvusioje Kėdainių dvaro sodyboje. Išlikusį dvaro sodybos kompleksą sudaro minaretas, pietų ir šiaurės rūsiai, vartai ir parkas. Kai 1811 metais Kėdainiai atiteko vokiečių kilmės lenkui grafui Pranciškui Čapskiui, pastarasis įkūrė dvaro sodybą buvusiame Radvilų palivarke. M. Hutenas Čapskis praplatino Dotnuvėlę, įrengė tvenkinius, supylė salas, pastatė tiltelius ir užveisė parką.
Rotušė
Didžiosios Rinkos aikštėje – viena iš trijų išlikusių Lietuvoje rotušių ir vienintelė renesanso stiliaus. Pastatyta 1654 m. Tai dviaukštis mūrinis kampinio plano pastatas. Anksčiau rotušės rūsyje buvo kalėjimas ir patalpa miesto budeliui, pirmajame aukšte – parduotuvės (jose buvo laikomos pavyzdinės svarstyklės, ilgio ir saiko matai), o antrajame – magistrato patalpos ir teismo salė.