Aikštė suformuota XVI amžiuje, dešiniojo Nevėžio kranto pakilioje terasoje, tai buvo pagrindinė Kėdainių turgavietė. Šalia aikštės – XVII a. pastatai: Stiklių namai, burmistro Jurgio Andersono namas, Rotušė, Evangelikų reformatų bažnyčia. Dabar aikštėje vyksta įvairūs kultūriniai miesto renginiai. Aikštę puošia paminklas kunigaikščiams Radviloms ,,Skrynia“ (2006 m., aut. A. Bosas, bronza, granitas, 350 x 170 x 400 cm). Paminklą sudaro masyvi LDK iždą simbolizuojanti skrynia, virš jos iškilęs LDK didžiojo etmono Jonušo Radvilos biustas. Greta iškilusios ir viena prieš kitą sustingusios karių rikiuotės – švedų ir lietuvių. Vieno iš susirėmusių armijos kareivių galva – nukirsta ir nukritusi žemyn: taip simbolizuojamas žmogiškosios būties trapumas. 1655 m. – tikras sunkmetis Lietuvai: iš vienos pusės į ją plūdo Maskvos caro, o iš kitos – Švedijos karaliaus armijos. Jonušas Radvila su ištikimais kariais nusprendė iš Vilniaus trauktis į savo giminės valdomus Kėdainius. Palikdamas sostinę, sudegino Žaliąjį tiltą per Nerį, bet pasiėmė valstybės iždą. 1655 m. jo iniciatyva pasirašoma sutartis su švedais, ją paminkle simbolizuoja dvi rankos.