Dvaro sodyba yra dešiniajame Nevėžio upės krante, 13 km į šiaurę nuo Kėdainių. Kalnaberžė pirmą kartą paminėta 1371 m. H. Vartbergės Livonijos kronikoje. Kalnaberžės dvarą valdė Radvilos, Čapskiai, Košelevskiai, Stolypinai. Pastarieji XIX amžiaus antroje pusėje rekonstravo dvaro rūmus, kurie iki šiol išlikę. Rūmai neogotikinio stiliaus. Dvarą supa mišraus tipo parkas, kuris įkurtas XIX amžiaus viduryje. Vyrauja liepos, auga ąžuolai, uosiai, klevai, beržai ir liepos, paprastieji kaštonai, pilkosios tuopos. Greta rūmų – jaunų glaustašakių vakarinių tujų eilė. Stolypinų šeimai dvaras priklausė iki Pirmojo pasaulinio karo. Piotras Stolypinas čia gyvendavo su šeima šiltuoju metų laiku. Penki iš šešių jo vaikų gimė Kalnaberžėje. Piotras Stolypinas buvo Kauno gubernijos teismo pirmininkas, Kauno gubernijos bajorų maršalka, 1902 m. – Gardino, 1903 m. – Saratovo prie Volgos gubernatorius. 1906 m. – Rusijos vidaus reikalų ministras, 1906–1911 m. – Rusijos ministras pirmininkas. 1910 m. Kalnaberžės dvaro rūmuose buvo įvestas telefonas ir telegrafas, čia lankėsi ministrai ir kiti vyriausybės tarnautojai, netoliese įsikūrė šimtai apsaugos kariškių. Pasak istorikės A. Pečiulytės, ,,P. Stolypinas Kalnaberžė, Kėdainių rajonas
buvo Kauno bajorų vadas, aktyviai dalyvavo Viešpaties Atsimainymo cerkvės veikloje. Kalnaberžėje jam priklausė daugiau nei 800 ha ūkis, kurį stengėsi padaryti pavyzdiniu. Skyrė pinigų, kad Kalnaberžėje būtų įkurta amatų mokykla, rūpinosi, kad būtų nupirktas Kreico dvaras Dotnuvoje, kur vėliau buvo įkurta žemės ūkio mokykla, dar vėliau pavadinta Stolypino vardu. Jis buvo progresyviai mąstantis politikas, norėjęs švietimo, teismų, žemės ūkio reformomis sumoderninti Rusiją, kad ji žengtų kapitalizmo keliu. Į jį kėsintasi 11 kartų, o per paskutinįjį pasikėsinimą politikas nušautas“. Iš Kalnaberžės 1911 m. P. Stolypinas išvyko ir į savo paskutinę kelionę į Kijevą, kur buvo nušautas. 1924 m. Kalnaberžės dvaro centrą su 9 pastatais ir 70 ha žemės nusipirko Kazys Binkis, tačiau neįstengė išmokėti skolų ir perleido dvarą Teisingumo ministerijai. 1940 m. dvaras buvo nacionalizuotas, o karo metu sunaikintas, daiktai – išgrobstyti. Po karo čia buvo atkurta nepilnamečių kolonija, 1949 m. – vaikų namai, o nuo 1959 m. – internatinė mokykla. Vėliau čia įsikūrė ,,Žiburio“ kolūkio administracija. Šiuo metu žymias asmenybes menantis Kalnaberžės dvaras apleistas, parkas laukėja.
Dokumentinis filmas apie Piotrą Stolypiną ir Kalnaberžės dvarą „Riteris ir freilina. Portretas Lietuvos fone“
Adresas
Kalnaberžė, Kėdainių rajonas
