Kėdainių miesto parkas – Kėdainių dvaro sodybos dalis. Peizažinis XIX a. parkas – vienas pirmųjų Lietuvoje. Kėdainių dvaro sodybos plotas – 37,26 ha. Kai 1811 metais Kėdainiai atiteko grafui Pranciškui Čapskiui, pastarasis dvaro sodybą įkūrė šioje vietoje. Dabartinį vaizdą senasis miesto parkas įgavo 1845 m.: Marijonas Hutten Čapskis iš pagrindų rekonstravo sodybą, sumūrijo trijų aukštų rūmus (dab. estrados vietoje). Praplatinęs Dotnuvėlę, įrengė tvenkinius, supylė salas, pastatė tiltelius ir užveisė parką. Po 1863 m. sukilimo dvaras iš Čapskio buvo konfiskuotas, jis atiteko vokiečių kilmės rusų armijos generolui, grafui Eduardui Totlebenui. Jis rekonstravo dvaro rūmus, perplanavo parką. Krymo karui atminti apie 1880 m. pastatė 28 m aukščio musulmonų minaretą.
1944 m. rūmus susprogdino vokiečiai.
Parke įrengti pėsčiųjų ir dviratininkų takai, yra aikštelės riedučių ir riedlenčių mėgėjams. Pagrindinis įėjimas į parką – iš J. Basanavičiaus g. pusės. Iš geležinkelio stoties į parką patenkama perėjus geležinkelio pervažą – atsidursite prie pat minareto.
Parko tvenkinyje galima paplaukioti vandens dviračiais!
