Objetai
Lančiūnavos dvaras ir parkas
Lančiūnavos gyvenvietė įsikūrusi prie Kauno–Panevėžio–Rygos kelio, 15 km į šiaurę nuo Kėdainių. Istoriniuose šaltiniuose Lančiūnava minima XVI amžiaus pabaigoje. Nuo tada žinomas ir Lančiūnavos dvaras. Iki XIX a. Lančiūnavos valdos buvo sudarytos iš trijų dvarelių, nes turėjo tris savininkus.
Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčia
Bažnyčią 1863 metais pradėjo statyti Lančiūnavos dvaro savininkas Zigmantas Kognovickis, tačiau išmūrijus bažnyčią iki langų darbus sutrukdė prasidėjęs 1863 m. sukilimas. 1874 m. leista statyti tik mūrinę laidojimo koplyčią. Ji užbaigta 1880 m. Tuo metu Lietuvoje, kai caro valdžia, numalšinusi 1863 m. sukilimą, uždraudė statyti katalikiškas šventoves, o buvusias vertė cerkvėmis, buvo labai paplitęs šv. Kazimiero kultas.
Lauko kavinė slėnyje ,,Radvilų sodas"
Užkandinė Smilgos upelio slėnyje
Lauko teniso kortai
Lauko teniso kortai nemokami
Lietuvos geografinis vidurys ir lietuviškasis Stounhendžas
1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. Pl. ir 23°54’r. ilg.).
Lietuvos geografinis vidurys ir lietuviškasis Stounhendžas
1995 m. Ruoščių kaime oficialiai nustatytas ir dideliu laukų akmeniu pažymėtas Lietuvos geografinis vidurys (55°19’š. Pl. ir 23°54’r. ilg.).
Lietuvos partizanų „Prisikėlimo“ apygardos vado žūties vieta
Paminklas pastatytas 1998 m. Padotnuvio kaime, Lietuvos partizanų ,,Prisikėlimo“ apygardos vado J. Paliūno-Ryto žūties vietoje. Autorius Juozas Meškuotis.