Partizano Stasio Gražinsko-Vanago kapas ir bunkerio vieta. Antkapinis kryžius (be užrašo) pastatytas 1990 m. spalio 18 d. vietoje, kur palaidotas Krakių LLA ,,Kovo" rinktinės V. Pabarčiaus būrio partizanas, žuvęs Šulaičių kaime 1945 m. rugpjūtį.
Liudytojų teigimu, partizanų stovyklos dalyje, esančioje apie pusę kilometro į rytus nuo pagrindinės stovyklos vietos buvo įrengtas slėptuvė-bunkeris, skirtas naudoti sandėliavimui. Kitais duomenimis, buvo įrengtas arklių bunkeris. Po 1944 m. gruodžio 15 d. kautynių sovietų kareiviai ją išsprogdino. Taip pat teritorijos pietinėje dalyje pastebėta dar viena neaiškios paskirties slėptuvės-bunkerio duobė. Prie pirmosios slėptuvės-bunkerio vietos palaidotas ltn. Vlado Pabarčiaus būrio partizanas Stasys Gražinskas-Vanagas (g. 1927 m.). Buvo paimtas į sovietinę kariuomenę, tačiau iš jos pabėgo ir partizanavo V. Pabarčiaus būryje. Kovėsi 1944 m. gruodžio 15 d. Pušynės miško kautynėse. Žuvo 1945 m. rugpjūčio mėnesį, kaudamasis su stribu Jonu Montvila Šulaičių kaime.
Lietuvos partizanų stovyklos, kautynių ir žūties vieta. Paminklinis akmuo partizanams, žuvusiems 1940–1960 m., atidengtas 1989 m. birželio 24 d. vietoje, kur 1944 m. gruodžio 16 d. kautynėse su NKVD 31-ojo pasienio pulko kareiviais žuvo Krakių LLA ,,Kovo" rinktinės V. Pabarčiaus būrio keturiolika partizanų (į vakarus nuo partizano Stasio Bražinsko-Vanago kapo). Paminklo autorius – Žibulių kaimo gyventojas Jonas Razmantas.
1944 m. Šilainių ir Pagynėvės kaimų apylinkių Pušynės (Paliepių) ir gretimuose miškuose buvo įsikūręs didelis, apie 300 vyrų partizanų junginys. Jam vadovavo buvęs Lietuvos kariuomenės karininkas Vladas Pabarčius (1916-12-19–1945-02-12). Krakių ir Grinkiškio valsčių apylinkėse vokiečių okupacijos metais leitenantas V. Pabarčius ir leitenantas, vėliau Žaliosios rinktinės štabo viršininkas Kazys Bandžius įkūrė LLA kuopą. Vyko apmokymai, jiems vadovavo V. Pabarčius ir kiti buvę Lietuvos kariuomenės karininkai. Vienam didžiausių partizanų dalinių, veikusiam Pušynės miške, vadovavo Vladas Kuročka-Dūdelė. Pagrindinėje partizanų stovykloje dabartiniame 83 miško kvartale buvo apie trylika mažesnių ir didesnių įvairios pakirties slėptuvių-bunkerių. Taip pat buvo įrengti gynybiniai įtvirtinimai. Buvusio partizanų rėmėjo Jono Razmanto nuomone, bunkeriuose laikydavosi virš šimto partizanų, tačiau enkavedistams puolant daug partizanų buvo išėję į namus. 1944 m. gruodžio 15 d. stovyklą iš trijų pusių – Krakių, Josvainių ir Ariogalos, apsupo ir puolė NKVD užnugario apsaugos kariuomenės 13-ojo pasienio pulko kariuomenės daliniai. Pirmąsias atakas, nors ir su nemenkais nuostoliais, partizanams pavyko organizuotai atmušti. Priešams nesitikint, atokiau, prie sudegintos Vlado Venslausko sodybos ir girininkijos pastatų stovėjusią jų autokoloną, besirikiuojančius kareivius, stipriai apšaudė atėję į pagalbą leitenanto Kazio Bandžiaus-Pakarklio (1909-01-15–1945) ir Antano Sibičio vadovaujamų būrių partizanai. Šį rusų dalinį partizanai visiškai sumušė. Priešams pakrikus, dalis V. Pabarčiaus vadovaujamo dalinio pasitraukė į Lenčių mišką, dalis išsiskirstė mažomis grupelėmis.
1944 m. gruodžio 16 d. Pušynės (Paliepių) ir Lapkalnio (Liepkalnio ?) miške mūšyje Igno Meškausko surinktais duomenimis žuvo 14, kitais duomenimis – nuo 23 iki 26 LLA Kovo apylinkės, vėliau – Povilo Lukšio rinktinės Vlado Pabarčiaus būrio partizanų. Iš jų žinomi: Albinas Butkus iš Antežerio kaimo; Anatolijus Garolis-Ąžuolas, Žaibas, g. 1926 m., gyv. Kaune; Jonas Jankauskas, g. 1918-04-02 Šulaičių kaime, Krakių valsčiuje, Kėdainių apskrityje (partizanavo nuo 1944 m. birželio mėn., 2001 m. pripažintas kariu savanoriu); Aleksandras Klimanskas, g. 1920-07-16 Pašušvio kaime, Krakių valsčiuje, gyvenantis Ilgižiuose, Betygalos valsčiuje, Raseinių apskrityje (partizanavo nuo 1944 m. liepos mėn., 2001 m. pripažintas kariu savanoriu); Aleksas Klibas (Klyba)-Linas, g. 1911 m. Šulaičių kaime, Krakių valsčiuje; Stasys Masaitis, g. 1922 m. Negirvos kaime, Ariogalos valsčiuje; Feliksas Mykolaitis, g. 1922 m. Pagynėvio kaime, Ariogalos valsčiuje; Mataušas Mykolaitis, g. 1914 (1918 ?) m. Pagynėvio kaime; Stasys Mykolaitis, g. 1917 m. Pagynėvio k., Ariogalos valsčiuje; Vacys Mykolaitis, g. 1920 m. Pagynėvio kaime; Feliksas Ramoška, g. 1914 m. Dotnuvos dvare, Dotnuvos valsčiuje, gyveno Ilgižiukų kaime, Betygalos valsčiuje; Aleksas Stankauskas, g. 1925 m. Šulciavos (Šuliavos ?) kaime, Raseinių apskrityje; Jonas Strumskis-Trumpa, Kalnietis, g. 1925-02-16 Šilainių kaime, Krakių valsčiuje (gimnazistas, nuo 1944 m. gegužės mėnesio Vlado Pabarčiaus būrio vadovybės apsaugos skyriaus partizanas, 1944 m. rudenį dalyvavo Plinkaigalio kautynėse, priešų apsupty Pušynės (Paliepių) mūšyje sužeistas, bendražygiams sušukęs trauktis, juos pridengsiąs, pritrukęs šovinių, susisprogdino granata, 1999 m. pripažintas kariu savanoriu); Edmundas Šimkevičius, g. 1924 m. Raseiniuose; Antanas Štuikys, g. 1916-04-13 Šulaičių kaime, Krakių valsčiuje, 2000 m. pripažintas kariu savanoriu; Stasys Štuikys, g. 1906-04-13 Šulaičių kaime, Krakių valsčiuje, stalius, ūkininkas, partizanavo nuo 1944 m. rudens, 2000 m.; Alfredas Teršalskis, g. 1922 m. Začišių kaime, Betygalos valsčiuje; Zigmas Vaitkevičius, g. 1926 (1925 ?) m., gyv. Angiriuose, Josvainių valsčiuje, Kėdainių apskrityje, Kauno technikos mokyklos studentas; Jonas Vaitkus-Ąžuolas, LLA narys; Augustinas Štaras-Pukius, g. 1914 m. Šulaičių kaime, Krakių valsčiuje, mūšyje sunkiai sužeistas, mirė 1945-01-15 Zembiškio miško bunkeryje, palaidotas Šulaičių kapinėse; mūšyje sužeistas Klemensas Poška, g. 1924 m. Ilgižiukų kaime, Betygalos valsčiuje, pasitraukė į bunkerį Zembiškio miške, žuvo 1945-02-15 Zembiškio miško mūšyje.
Partizanų stovyklą išdavė 1944-12-08 sulaikytas partizanas Stasys Kačikas. Vytauto Steponaičio duomenimis, nukauta per 100 sovietų kareivių. Priešai sudegino 3 vienkiemius, sunaikino 6 slėptuves-bunkerius. Enkavėdistai keršydami tyčia nušovė mokytoją Oną Montvilaitę, g. 1890 m. Pagynėvio kaime. Dalį partizanų kūnų niekino Krakėse, vėliau pakasė miestelyje Smilgos upės pakrantėje (dabar Lietuvos partizanų užkasimo vieta ir kapai), dar kiti partizanai palaidoti Paliepių kapinėse. J. Paliūnas-Rytas atsiminimuose rašo, kad partizanai nukovė 90 raudonarmiečių. Sovietų saugumo šaltiniuose teigiama, kad „Pušynės kautynėse nukauti 26 partizanai, 5 suimti, dar 33 įtariami vietos gyventojai suimti“. Tačiau partizanais pavadinta ir dalis nužudytų civilių gyventojų.