Manoma, kad Surviliškio pavadinimas kilęs iš lietuviško asmenvardžio Survila, Survilas. Surviliškis istoriniuose šaltiniuose minimas nuo 1500 m., kai Surviliškio dvarą Vilniaus vyskupo A. Taboro broliui, dvaro maršalui Bartošui Taboraičiui perleido Lietuvos didysis kunigaikštis Aleksandras. 1505 m. jis dvarą padovanojo Žemaičių vyskupijai, valdžiusiai dvarą daugiau kaip keletą šimtmečių.
Turtingą apylinkių istoriją mena Burvelių alkakalnis (Mlečkos kalnas, Mileškalnis ar Koplyčkalnis) prie Nevėžio ir įspūdingas Bakainių piliakalnis, kurį iš trijų pusių supa Liaudės upė. Įtvirtintas piliavietes kronikose mini kryžiuočiai. Bakainių piliakalnis datuojamas II tūkst. pradžia–XIV a. Pasak legendos, kalnas supiltas buvusio mūšio vietoje: mūšyje žuvęs vadas, o žmonės nešę kepurėmis žemę ir jo kapo vietoje supylę didelį kalną.
Manoma, kad apie 1592–1597 m. Surviliškyje buvo pastatyta pirmoji katalikų bažnyčia. Dabartinė medinė Nukryžiuotojo Kristaus bažnyčia iškilo 1791 m. Surviliškyje 1906–1911 m. vikaravo būsimasis Panevėžio vyskupas Kazimieras Paltarokas.
Nuo 1703 m. Surviliškio miestelyje rengiami turgūs, o nuo 1777 m. veikė parapinė mokykla. Surviliškio gyventojus lietuviškos spaudos draudimo laikotarpiu lietuviškomis knygomis aprūpindavo knygnešiai. Keletą metų Surviliškyje gyveno lietuvių kultūros veikėjas Mikalojus Akelaitis (Akelevičius). Surviliškyje kunigavo ir buvo palaidotas knygnešys Juozapas Skorupskis (Skorupskas). Užupės kaime gimė kunigas, knygnešys Jonas Kraniauskas.
1921 m. Surviliškyje buvo pradinė mokykla, paštas, sveikatos bei veterinarijos punktai, vaistinė, „Aušros“ kooperatyvas, spirito varykla (Sūriškių dvare), veikė 9 parduotuvės. 1932 m. buvo pastatytas gelžbetoninis tiltas per Nevėžį (inž. Pranas Markūnas), tačiau susprogdintas per II pasaulinį karą. Yra išlikusios tilto liekanos. II pasaulinio karo metais buvo sunaikinta žydų bendruomenė (apie 100 asmenų). Partizaninio karo metu Surviliškio apylinkėse vyko aktyvus pasipriešinimas sovietų valdžiai. Čia veikė kovotojų būriai, vadovaujami Broniaus Karbočiaus-Bitės, tapusio Briedžio rinktinės, o vėliau – ir paskutiniuoju Vyčio apygardos vadu. Sovietmečiu daug gyventojų ištremta ir įkalinta.
Nuo XIX a. vidurio miestelyje vyko aktyvus tautinis judėjimas. Kazokų kaime gimė ir Surviliškio pradinę mokyklą lankė pirmasis karo su Sovietų Rusija mūšio lauke žuvęs savanoris Povilas Lukšys (1886–1919). Jo pusbrolis, šaulys Floras (Flioras) Lukšys dalyvavo Klaipėdos sukilime ir žuvo 1923 m. Surviliškyje gimė III Seimo narys Antanas Valavičius, o Užupės kaime – Steigiamojo seimo narė Morta Lukošytė (1922 01 20–1922 11 13). Prieš ir po kadencijos ji dirbo Surviliškio pradžios mokyklos vedėja.
Šeteniuose gimė poetas, publicistas, rašytojas, vertėjas, Nobelio premijos laureatas Česlovas Milošas (1911–2004).
XIX a. pab.–XX a. pr. Surviliškio apylinkėse gyveno ir kūrė žymiausias Lietuvos kryždirbys Vincas Svirskis (1835–1916). V. Svirskio kryžiai laikomi lietuvių liaudies mažosios architektūros šedevrais. Vieną iš tokių šedevrų rasite prie Surviliškio Vinco Svirskio mokyklos. Kryžius su šv. Onos, mokančios Mariją, ir šv. Stanislovo horeljefais sukurtas XIX a. pabaigoje. Dar vienas kryžius (1894 m.) saugomas mokykloje. Vincas Svirskis palaidotas Surviliškio kapinėse, Mataičių šeimos kapavietėje.
Surviliškio miestelis įeina į Krekenavos regioninio parko teritoriją, jį kerta ,,Camino Lituano“ piligrimų kelias.
Surviliškyje apžiūrėkite bažnyčios kompleksą, Vinco Svirskio kryžius, kapą, paminklus jam, pasižvalgykite nuo apžvalgos aikštelės, pasivaikščiokite kabančiu pėsčiųjų tiltu. Slėnyje atrasite įrengtus lauko baldus poilsiui ar iškylai.
Adresas
Surviliškis, Kėdainių rajonas
