Dėl bažnyčios lankymo galima kreiptis į Rekolekcijų namus tel. +370 645 85642
1794 m. Jonas ir Barbora Truskauskai kalvos viduryje pastatė pirmąją medinę Šv. Dvasios bažnyčią, jai paskyrė šešis valakus žemės, įkūrė ir išlaikė prieglaudą. 1813 m. lapkričio 17 dieną buvo įsteigta parapija, nustatytos ribos. 1854 m. pastatyta nauja stačiakampio plano bažnyčia. Klebono Kl. Prialgausko rūpesčiu buvo apmūrytas šventorius ir kapinės. 1906-aisiais be caro valdžios leidimo klebonas Boleslovas Rakauskas ir vikaras Leonardas Babrauskas įsteigė parapijos biblioteką-skaityklą. 1908 m. už tai buvo nubausti. 1915-aisiais bažnyčios varpai išvežti į Rusiją. 1925 m. įsigyti du nauji varpai, iš kurių vienas yra išlikęs. Nuo 1922 m. Truskavoje klebonavo Antanas Kungys. Jis 1926 m. suremontavo bažnyčią, o 1930 m. pastatė Šv. Vincento prieglaudą – mūrinius dviaukščius mūrus. 1944 m. liepos 22–28 dienomis sudegė bažnyčia, varpinė, klebonija, ūkiniai pastatai.Todėl po metų bažnyčia įrengta buvusioje prieglaudoje.
Dar sovietmečiu 1988 m. atkakliomis parapijiečių pastangomis buvo gautas leidimas statyti naują bažnyčią. 1989 m. prasidėjo projektavimo darbai ir bažnyčios statyba, kuriai vadovavo parapijos klebonas kun. Petras Baniulis. 1990 m. birželio19 d. pašventintas kertinis sakralinio pastato akmuo. 1998 m. gegužės 31 d. naująją bažnyčią konsekravo Panevėžio vyskupas Juozas Preikšas.
Bažnyčią suprojektavo architektas Alfredas Paulauskas. Bažnyčia yra bazilikinė, sudėtinio laužyto tūrio, vienbokštė, trinavė, stačiakampio lotyniško kryžiaus plano su trisiene apside. Lankstytų kontūrų frontonas pereina į trijų tarpsnių bokštą nusklembtais kampais. Portalas akcentuotas, virš jo pastatyta Kristaus Atpirkėjo (Cristo Redentor) stiliaus skulptūra (skulpt. Kęstučio Patamsio). Viduje navas skiria keturios poros stačiakampių stulpų. Dominuoja šviesi ir aukšta centrinės navos erdvė, dengta sudėtingu stilizuotu „žvaigždiniu“ skliautu. Altoriaus galinėje žemiausioje nišoje patalpinti trys kryžiai, sudarantys vientisą skulptūrinę grupę, kylančią virš laiptuoto pjedestalo ir tarsi simbolizuojančią Kryžių kalnelį. Šoninių navų sienas puošia keturiolika vitražinių paveikslų – „Kryžiaus kelias“, vaizduojančių Kristaus Kryžiaus kelio stotis. Jų autorius Simas Gutauskas, o meistrai – Vaižgantas Černiauskas ir Bronislovas Šatūnas. Pulpitas ,,Erelis ir trys evangelistai" Jono Tvardausko.
Į bendrą stilistiką puikiai įsilieja ir to paties architekto Alfredo Paulausko kurti sietynai, kurie, aukojant parapijos tikintiesiems ir vietinėms žemės ūkio bendrovėms, bažnyčioje buvo pakabinti keleriais metais vėliau.
Naujausias ir bene įspūdingiausias bažnyčios interjero elementas – 2018 metais įrengti 7 metrų aukščio, iš beveik 1 tūkst. įvairių matmenų vamzdžių sudaryti E. F. Walcker vargonai. Didžiulės bažnyčios balkono erdvės prašyte prašėsi tokio instrumento, o vargonai labai natūraliai įsiliejo į bendrą stilistinį vaizdą. Instrumentą sumeistravęs šiaulietis Aloyzas Lizdenis žavėjosi iš Vokietijos į Truskavą atkeliavusiais vargonais – jie puikios būklės ir pasižymi nuostabiu skambesiu: „Labai džiaugiamės, kad šie vargonai pasirodė esantys labai geros kokybės, nedaug naudoti,
nesusidėvėję." Vargonai buvo parduodami, nes vokiškoji bažnyčia buvo perleista kitai krikščionių konfesijai, kurios liturgijoje vargonai nėra naudojami. Šie vargonai buvo pagaminti praėjusio amžiaus septintajame dešimtmetyje. Tai barokiniai 17 registrų vargonai, pasižymintys šviesiais, lengvais, linksmais bei pakiliais garsais. Tai kone vieninteliai
tokie vargonai ne tik Kėdainiuose, bet ir jų apylinkėse. E. F. Walcker firmos vargonus arčiausiai galėtume rasti Kauno Šv. arkangelo Mykolo bažnyčioje.
Bažnyčios fasade virš durų įkomponuota Kęstučio Patamsio skulptūra ,,Laiminantis Kristus". Įspūdingas šamoto stogastulpis parapijos 200 metų jubiliejui, sukurtas Kęstučio Krasausko. Žemutiniame šventoriuje išlikęs kryžius su data ,,1904" spėjama skirtas Spaudos atgavimui.
Informacija iš Dominykos Gimžauskaitės-Šilkaitienės magistrinio darbo ,,Truskavos ir Pavermenio kultūros paveldo ištekliai ir jų pritaikymas turizmui"
BŪTINA PAMATYTI:
bažnyčioje Rimanto Idzelio skulptūrą ,,Apaštalo Tomo susitikimas su prisikėlusiu Kristumi" bažnyčios prieangyje, Simo Gutausko vitražinius ,,Kančios kelio" paveikslus, A. Paulausko projektuotus sietynus, Jono Tvardausko pulpitą ,,Erelis ir trys evangelistai", Kęstučio Patamsio skulptūrą virš bažnyčios durų ,,Laiminantis Kristus"
prie bažnyčios Kęstučio Krasausko šamoto stogatstulpį parapijos 200 m. jubiliejui, koplyčią (1860 m.), šaulių ir partizanų kapus, 1794 m. koplytstulpį ,,Nešantis Kristų", vieną išlikusią ,,stacijų" koplytėlę tvoroje (kitos sovietmečiu buvo sulygintos buldozeriu)
žemutiniame šventoriuje kryžių su data ,,1904" (spėjama, Spaudos atgavimui)
Rekolekcijų namus (buvusią šv. Vincento Pauliečio prieglaudą, statytą 1930 m.)
Skulptūrų skverą (2009 ir 2010 m. vasaromis Truskavoje vyko skulptūros plenerai kunigo Simo Maksvyčio dėka: Šv. Brunonas Kverfurtietis (G. Akstinas), šv. Kazimieras (J. Tvardauskas), ,,Angelas su fleita" (V. Jatulevičius), ,,Angelas su balandžiu" (G. Varnas), ,,Angelas su grandinėmis" (A. Vasiliauskas))
Pavermenyje (1 km nuo Truskavos) yra Truskavos kraštotyros ir buities muziejus ,,Seklyčia" ir Pavermenio dvaro sodyba
Adresas
Truskavos g. 14, Truskava, Kėdainių rajonas
