Objetai
Kristaus Atsimainymo cerkvė
Stačiatikių parapija Kėdainiuose įsikūrė 1645 m., kai Jonušas Radvila vedė antrąją žmoną Mariją Lupu. 1854 m. Kėdainių savininkas grafas Marijonas Čapskis stačiatikiams dovanojo mūrinį pastatą, kuris pagal architekto S. Ikonikovo projektą buvo perstatytas į cerkvę.
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus Evangelikų reformatų bažnyčioje
Kunigaikščių Radvilų mauzoliejus – Kėdainių krašto muziejaus filialas. Kripta Evangelikų reformatų bažnyčioje (XVII a. vid.) restauruota 1995 m., unikalūs XVII a. kunigaikščių Radvilų sarkofagai baigti restauruoti 2001 m. balandžio mėnesį. Tai pirmoji atkurta XVII a. LDK didikų kapavietė Lietuvoje, įrengta vienoje iš seniausių ir didžiausių protestantiškų bažnyčių visoje buvusioje Abiejų Tautų Respublikoje.
Kunionių žirgynas
Nuostabi vieta laisvalaikiui su gyvūnais!
Kūrybinės dirbtuvės su Žiedūne: magiškos skaros ir tapyba and medvilninių maišelių
Tapyba ant medvilninių maišelių ir skarų
Labūnavos Dievo Apvaizdos bažnyčia
Buvusi Zabielų mauzoliejinė koplyčia, pastatyta 1859 m., kaip bažnyčia pradėta naudoti nuo 1945 m.
Labūnavos dvaro bokštas
Labūnavos kaimas priklauso Pelėdnagių seniūnijai. Jis yra už 8 km į pietryčius nuo Kėdainių, prie kairiojo Nevėžio intako Barupės upelio. Labūnava pirmą kartą paminėta kryžiuočių kronikose 1364 m. Labūnavos dvaras žinomas nuo XVI amžiaus. Dvarvietė XIX amžiuje priklausė dvarininkams Zabieloms.
Lančiūnavos dvaras ir parkas
Lančiūnavos gyvenvietė įsikūrusi prie Kauno–Panevėžio–Rygos kelio, 15 km į šiaurę nuo Kėdainių. Istoriniuose šaltiniuose Lančiūnava minima XVI amžiaus pabaigoje. Nuo tada žinomas ir Lančiūnavos dvaras. Iki XIX a. Lančiūnavos valdos buvo sudarytos iš trijų dvarelių, nes turėjo tris savininkus.
Lančiūnavos Šv. Kazimiero bažnyčia
Bažnyčią 1863 metais pradėjo statyti Lančiūnavos dvaro savininkas Zigmantas Kognovickis, tačiau išmūrijus bažnyčią iki langų darbus sutrukdė prasidėjęs 1863 m. sukilimas. 1874 m. leista statyti tik mūrinę laidojimo koplyčią. Ji užbaigta 1880 m. Tuo metu Lietuvoje, kai caro valdžia, numalšinusi 1863 m. sukilimą, uždraudė statyti katalikiškas šventoves, o buvusias vertė cerkvėmis, buvo labai paplitęs šv. Kazimiero kultas.