Objetai
Rotušė
Didžiosios Rinkos aikštėje – viena iš trijų išlikusių Lietuvoje rotušių ir vienintelė renesanso stiliaus. Pastatyta XVII a. viduryje. Tai dviaukštis mūrinis kampinio plano pastatas. Anksčiau rotušės rūsyje buvo kalėjimas ir patalpa miesto budeliui, pirmajame aukšte – parduotuvės (jose buvo laikomos pavyzdinės svarstyklės, ilgio ir saiko matai), o antrajame – magistrato patalpos ir teismo salė.
Rotušė
Buvusi Kėdainių rotušė 1653–1654 m. perstatyta iš dviejų aukšto mūro. Ji buvo L raidės formos, turėjo bokštą su laikrodžiu. Rūsyje buvo įrengtas kalėjimas ir patalpa miesto budeliui, pirmajame aukšte buvo laikomi ilgio ir saiko matai, antrajame aukšte – magistrato ir teismo salė.
Sakralinis-istorinis kompleksas Paberžėje
Paberžė ilgą laiką garsėjo kaip piligrimystės vieta, mat čia kunigavo vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Jo dėka mažas kaimelis tapo traukos centru – pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos.
Sakralinis-istorinis kompleksas Paberžėje
Paberžė ilgą laiką garsėjo kaip piligrimystės vieta, mat čia kunigavo vienuolis kapucinas Algirdas Mykolas Dobrovolskis – Tėvas Stanislovas. Jo dėka mažas kaimelis tapo traukos centru – pasiklausyti pamokslų, pasikalbėti apie gyvenimą atvažiuodavo žmonės iš visos Lietuvos.
Šaltojo karo patirtys
Sangailų piliakalnis (Piliakalnis, Stagiai, Šėta)
Tai vienas įspūdingiausių piliakalnių Kėdainių rajone. Iki šiol galima pamatyti jo ryškius kontūrus ir du pylimus. Yra išlikusios dvi kalvos – viena pilies, o kita – priešpilio. Piliakalnis įrengtas prie Liolių upelio, dabar tapusio tvenkiniu.
Senosios Rinkos aikštė ir sinagogų kompleksas
Pirmoji turgaus aikštė Kėdainiuose buvo suformuota XV amžiuje, kaip seniausiai turgavietei jai prigijo Senosios rinkos vardas. Manoma, kad čia stovėjo pirmoji miesto rotušė. XVII a. I p. prie jos apsigyveno žydai. XVIII a. pr. Kėdainiuose Talmudą studijavo būsimasis Vilniaus Gaonas Elijahu.
Šėtos Švč. Trejybės bažnyčia
1499 m. dvarininkas Bagdonas Petkevičius pastatydino bažnyčią ir dovanojo jai beneficiją. XVII a. viduryje senąją Šėtą ir jos bažnyčią sunaikino švedai. Dabar Šėtoje stovi mūrinė Švč. Trejybės bažnyčia. Pastatyta XVIII a. pab., tiksli jos pastatymo data dar nėra nustatyta, nes istoriniai šaltiniai pateikia skirtingas datas.