Paberžės dvaras
Paberžės bažnytkaimis įsikūręs prie Liaudės ir Nykio upelio santakos, 32 km nuo Kėdainių. Paberžės dvaras įkurtas prieš kelis šimtmečius. Spėjama, kad rūmus vokiečių kilmės baronas Stanislovas Šilingas pastatė 1793 me. Dvarininkas buvo aktyvus 1863 m. sukilimo rėmėjas. Numalšinus sukilimą, grafas Šilingas buvo ištremtas į Sibirą, o Paberžės dvaras buvo padovanotas caro valdininkui I. Tichejevui.
Paberžės Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia, klebonija ir sakralinio meno ,,saugotuvės"
Paberžės dvaro savininkas grafas Šilingas pastatydino medinę bažnyčią, kuri greitai sudegė. 1858 m. buvo pastatyta (stovinti ir dabar) medinė Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčia. Joje kunigavo vienas 1863 m. sukilimo vadų kunigas Antanas Mackevičius (1828–1863), 1863 m. kovo 20 d. bažnyčioje perskaitęs sukilimo manifestą ir išsivedęs sukilėlių būrį kovoti prieš caro priespaudą.
Pagiriai
Remiantis istorija, XVI–XVII a. sandūroje Pagiriai buvo dvaras, priklausęs broliams Gabrieliui ir Kasparui Bialozarams, kurie 1626 metai Pagiriuose pastatė Švč. Mergelės Marijos Aplankymo bažnyčią. Nuo tada skaičiuojami miestelio įkūrimo metai.
Pajieslio Švč. Mergelės Marijos Liūdinčiųjų Guodėjos bažnyčia
Medinė, liaudies architektūros Švč. Mergelės Marijos liūdinčiųjų guodėjos bažnyčia 1857 m. atkelta iš Pašušvio. Bažnyčios perkėlimu rūpinosi Teodora Butlerytė – Pilsudska, Lenkijos maršalo J. Pilsudskio senelė. Ji palaidota bažnyčios šventoriuje. Teodora Uršulė Otilija Butlerytė-Pilsudska (1811–1886) Lietuvos ir Lenkijos istorijoje labiausiai žinoma kaip maršalo Jozefo Klemenso Pilsudskio (1867–1935) močiutė. Gimusi 1811 m., ji augo Repšėnuose, paskui Vilniuje, kur seserų vizitiečių vienuolyno internate globojama įgijo išsilavinimą, išmoko vokiečių ir prancūzų kalbas, skambinti fortepijonu.
Paminklai sukilėliams ir Lietuvos Nepriklausomybei Šventybrastyje
Jis primena vieną ryškiausių praeities įvykių – 1863 m. sukilimą. Tų metų spalio pabaigoje netoli nuo Šventybrasčio nutolusiame Daniliškio palivarke 200 pėstininkų ir 20 raitelių sukilėlių būrį užklupo caro kariuomenė. Žuvusiuosius caro valdžia kapinėse laidoti uždraudė, jų kūnus vietos gyventojai surinko ir palaidojo prie bažnyčios šventoriaus.
Paminklas Juozui Tonkūnui ir Lietuvos agronomams tremtiniams
Paminklo pastatymo idėja priklauso profesoriui Petrui Vasinauskui, o kūrė jį skulptorius Vladas Vildžiūnas ir jo asistentas architektas Rimantas Dičius. Paminklas buvo sukurtas iš bronzos ir akmens.
Paminklas pirmosioms Nepriklausomybės kovų su bolševikais kautynėms atminti
Paminklas, skirtas Lietuvos nepriklausomybės kovų su bolševikais pirmosioms kautynėms ties Koliupės kaimu 1919 m. vasario 7 d. atminti, atidengtas lapkričio 23-iąją, Lietuvos kariuomenės dieną.
Paminklinis akmuo rezistentams
Pokario metais į dvi Nevėžio įlankas šioje vietoje buvo vežimais vežami stribų nukankintų partizanų ir kitų tuometinei valdžiai neįtikusių žmonių kūnai. Šeštajame dešimtmetyje čia pastačius Nevėžio užtvanką, nužudytųjų palaikai buvo užkasti dideliame plote.
Vytauto Karlos nuotrauka