Šriftas:
A
A
A
Fonas:
baltas
Juoda
Iliustracijos:
Rodyti
Slėpti
Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras Kėdainių turizmo ir verslo informacijos centras

TOP 10

Kėdainių senamiestis
  • Saruno_Simkaus_Anciskio_baznycia.JPG
  • Anciškis_Saruno_Simkaus.JPG
  • Anciskiu_baznycia_is_siaures_rytu_puses.jpg

Pasak Jono Jucevičiaus, Anciškio Šv. evangelisto Mato bažnyčia turi klasicizmo, baroko ir liaudies architektūros bruožų. Yra stačiakampio plano su trisiene apside. Fasadą puošia atviras portikas su keturiomis medinėmis kolonomis, kurios laiko aukštą trikampį frontoną. Gražios yra paradinės durys  dvivėrės, vidinėje pusėje puoštos rombų ir rozečių raštais. Altoriai neobaroko stiliaus. Puošnus didžiojo altoriaus tabernakulis su gražia Dievo Avinėlio figūra ir kiauraraščiais šoniniais altoriaus sparnais. Šventoriuje stovi medinė varpinė, jį juosia akmenų mūro tvora.

Aukštadvaryje (1 km į šiaurę nuo Anciškio) 1744 m. minima koplyčia. Dvarininkai Adomas ir Teresė Kozakauskai 1783–1786 m. pastatė medinę bažnyčią. 1790 m. dovanojo 2 valakus žemes ir 2000 auksinų. Klebonas Juozapas Pikturna paskyrė bažnyčiai 10 000 auksinų. 1791 m. įkurta parapija. Bažnyčia buvo maža, be lubų, turėjo 2 altorius. 1810 m. sudegė. Pagirių klebonas kanauninkas Pranciškus Kozakauskas 1812 m. toje pačioje vietoje pastatė naują eglinių rastų bažnyčią. Ji irgi buvo be lubų, dengta šiaudais. Sudegė 1828 m. Pamaldos laikytos laikinoje lentinėje stoginėje.

Dabartinė Anciškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia, pastatyta 1846 m. (1846 m. kunigas Stanislovas Lukianskis ją atkėlė iš netoli Barklainių esančio Joskildų kaimo), Antrojo pasaulinio karo metais daug nenukentėjo. Ji išlaikė savo pirmykštį vaizdą, nors laikui bėgant ją teko ne kartą remontuoti.

1893 m. kunigas Ignas Vitkaus (Anciškyje 1887–1922) įdėjo skliautų tipo lubas ir apkalė išorę stačiomis lentomis. Antras didesnis remontas darytas 1935 m. kunigo Liudviko Rekašiaus (Anciškyje 1922–1947): buvo sudėti nauji ąžuoliniai pamatai, pakeistos supuvę palangės, suremontuotas didysis bokštas, stogas uždengtas cinkuota skarda, vidus padengtas drobe ir nudažytas aliejiniais dažais. Iki sovietmečio Anciškio bažnyčiai priklausė per 61 ha žemės ir 10 ha miško. 1940 m. žemė nacionalizuota, palikta tik 4,95 ha sodybai.

Sovietmečiu bažnyčios būkle rūpinosi kunigas Antanas Kietis (Anciškyje 1965–1983). Buvo įvesta elektra, išorė apkalta naujomis lentomis ir išdažyta. Buvo remontuojamas ir dekoruojamas vidus, varpinė, iš dalies rekonstruoti altoriai. Vėliau pastatų būkle rūpinosi kunigai P. Baniulis ir S. Maksvytis.

Bažnyčioje yra labai seni septynių balsų vargonai.

Šalia bažnyčios stovi varpinė su dviem varpais. Didysis varpas yra apie 140 kg svorio, lietas 1876 m. Varšuvoje parapijiečių lėtomis. Jis skirtas Šv. Antanui. Mažesnysis varpas sveria apie 80 kg. Jis lietas Kaune, Juozo Kasalco (Masaicevo) ketaus liejykloje, Juozapotos Nikštelienės lėtomis. Varpas skirtas Šv. Augustinui.

pastatų išlikusi klebonija, molinis tvartas, pirtis.

1906 metais prieššventoriuje išeivių lėšomis buvo pastatytas koplytstulpis ,,Kristų nešantis", skirtas išeiviams iš Ančiškio parapijos.

Prie šventoriaus vartų 1996 m. pastatytas dailininko Vyganto Joniko stogastulpis, skirtas bažnyčios 150-osioms, parapijos 205-osioms metinėms. Stogastulpis sukurtas kryždirbio Vinco Svirskio maniera, taip siekiant pagerbti šio garsaus dievdirbio, pastačiusio keletą kryžių Anciškio krašte, atminimą.

Anciškio kapinėse palaidotas savanoris Juozas Kupčinskas (žuvo 1919 m. kovose su Raudonąja armija ties Truskava), 1947 m. žuvę Vyčio apygardos būrio vadas Vladas Raila-Mykolaitis, jo pavaduotojas Vladas Gintautas, partizanai Vladas Liška-Čigonas ir Ignas Plankis (palaidoti slapta), 1945 m. žuvęs Vyčio apygardos Rupūžėno būrio partizanas Antanas Rimavičius (palaidotas slapta), 1949 m. žuvęs partizanas Zigmans Varnas-Žentukas (kūnas slapta perkeltas iš Ramygalos žvyrduobių), partizanai broliai Marijonas Kadžys-Marukas (žuvo 1948 m.), Bronius Kadžys-Vytautas (žuvo 1949 m.) ir jų tėvas Jonas Kadžys (žuvo 1950 m.). 

Meniškiausias kapinių paminklas yra vitražistės Marijos Anortės Mackelaitės (g. 1930 m. Kėdainiuose) kurtas paminklas jos tėvams: Kristaus veido mozaika natūralaus akmens plokštėje. Ji sukūrė vitražus Anykščių Šv. apaštalo evangelisto Mato ir Kurklių bažnyčioms. Iš retesnio šiose kapinėse stiliaus kapaviečių yra Aukštadvario dvarininkų Musnickų kapavietė su obelisko stiliaus paminklu.

Informacija iš Panevėžio arkivyskupijos puslapio, žemėlapio ,,Laisvės kovų paminklai ir atmintinos vietos Kėdainių krašte" aprašo ir Rimantės Šilkaitienės surinktos medžiagos



Žemėlapis
Anciškio Šv. apaštalo evangelisto Mato bažnyčia
Pridėti prie maršrutoPašalinti iš maršrutų
Verslas