LEGENDA APIE TRUSKOVSKIO AUKSĄ: ,,Pasakojama, kad sukilimo metu tvenkiny prie dvaro jis [Truskovskis] kartu su kasininku [...] tas bačkeles išgriebęs ir nugabenęs į Truskavos mišką (dab. Pašilių giria) netoli Lieležerio. [...] turtą pakasęs po keistai, lyg iš vieno kelmo, išaugusių ąžuolo, uosio ir beržo. [...] Dar ilgai vietiniai žmonės eidami į girią neva pataisų rinkti, nešdavosi ilgus geležinius virbus...". Šią ir daugiau krašto pasakojimų ir legendų sužinosite apsilankę Truskavos kraštotyros ir buities muziejuje ,,Seklyčia" (Pavermenyje).
1794 m. tada dar Užžartų dvaro savininkai Jonas ir Barbora Truskauskai ant vienos Užžartų aukštumėlės pastatė bažnyčią, kuri buvo tituluota Šventosios Dvasios Atsiuntimo vardu, o vietovė, jų pageidavimu, pradėta vadinti Truskava. 1811 m. Kazimiero Truskausko, bažnyčios statytojų sūnaus, rūpesčiu, buvo suformuota ir įkurta Truskavos parapija.
Dvaro kalnelis nukastas, dabar jo vietoje karjeras, įrengta maudymvietė. Pro tą kalnelį šiuo metu eina kelias į Krekenavą. Jam iš dešinės karjeras, o iš kairės – Dvariškių kaimas, susiformavęs išdalinus dvaro žemę žmonėms. Dvariškių kaime gimė Stanislovas Krištanaitis.
Kazimieras Truskauskas buvo vienas 1831 m. sukilimo vadų Upytės paviete. Sukilimą numalšinus, dar keletą mėnesių kartu su savo būriu partizanavo Truskavos girioje, atlaikė ne vieną Rusijos kariuomenės 1904 antpuolį, dėl to apie jį, kaip apie kokį nesugaunamąjį, žmonės pasakojo ir būtų, ir nebūtų dalykų.
Kunigas Jonas Karbauskas Truskavoje įkūrė slaptą lietuvių draugiją „Žiburėlis“. Sukūrė daraktorinių mokyklų tinklą, platino lietuvišką spaudą. 1863 m. Suradgalio k. gimė knygnešys, draudžiamos lietuviškos spaudos rengėjas ir leidėjas, platinimo tinklo organizatorius kun. Antanas Vytartas. 1912 m. Truskavoje gimė kunigas, politinis kalinys, kraštotyrininkas, parašęs išsamią Truskavos parapijos istoriją, Stanislovas Krištonaitis.
1918 m. į Lietuvos laisvės gynėjų gretas įsiliejo apie šešiasdešimt Truskavos krašto jaunuolių, šeši jų žuvo. Visų kovotojų atminimą saugo Truskavos bažnyčios prieššventoriuje 1925 m. pastatytas juodo granito paminklas.
Laikui bėgant, miestelis plėtėsi, ypač tarpukariu, kai jo augimu rūpinosi ilgametis Truskavos klebonas Antanas Kungys. Buvo pastatyta Šv. Vincento Pauliečio prieglauda (dabar Rekolekcijų namai). Įkurtas kredito bankas, pradžios mokykla, žemės ūkio kooperatyvo parduotuvė. Miestelyje buvo garo malūnas, dvi žydų parduotuvės, jų maldos namai, vilnų karšykla, paštas, vaistinė.
1927 m. vasarą Truskavoje lankėsi prezidentas Antanas Smetona.
Mokytojas Antanas Krištanaitis suorganizavo pirmajį kovotojų prieš sovietus būrį. Ilgiausiai gretimose apylinkėse veikė Vinco Gėgžnos-Balandžio būrys, kurį laiką saugojęs palei Okainius apsistojusį 1949 m. vasario 16 d. Deklaracijos signatarą Juozą Šibailą-Merainį. Pastarasis žuvo Dovydų miške 1953 m.
Truskava labai nukentėjo per II Pasaulinį karą: sudegė beveik visas miestelis kartu su bažnyčia. Sovietmečiu buldozeriu buvo sulygintos su žeme 11 šventoriaus koplytėlių. Išliko tik viena, dabar stovinti prie tvoros šiaurinėje bažnyčios pusėje.
Dabartinė Šventosios Dvasios bažnyčia pastatyta 1998 m. (archit. A. Paulauskas). Visą sovietmetį parapijiečiai kovojo dėl savo maldos namų. Leidimas statyti naują bažnyčią gautas tik 1988 m. – dar iki Lietuvos valstybingumo atkūrimo, šalyje sklandant Sąjūdžio nuotaikoms. Bažnyčios statyba, už kurią buvo atsakingas kunigas Petras Baniulis, užtruko 10 metų.
Visus ateinančius pasitinka skulptoriaus Juozapo Kęstučio Patamsio skulptūra virš bažnyčios durų ,,Laiminantis Kristus“. Bažnyčios interjerą puošia dail. Simono Gutausko vitražai ,,Kryžiaus kelias" (Kristaus kančios stotelės), Jono Tvardausko pulpitas ,,Erelis ir trys evangelistai", Rimanto Idzelio sulptūra ,,Apaštalo Tomo susitikimas su prisikėlusiu Kristumi". Bažnyčios durų ir Rekolekcijų namų langų vitražus sukūrė dail. Vytautas Švarlys. Bažnyčioje pastatyti 7 m aukščio vokiečių firmos E. F. Walcker vargonai.
Šventoriuje stovi 2009 m. sukurta tautodailininko Genriko Galvanausko Šiluvos Dievo Motinos skulptūra, skirta Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 m. jubiliejui, o prieš įėjimą į bažnyčią 2011 m. pastatytas skulptoriaus Kęstučio Krasausko šamoto stogastulpis Truskavos parapijai 200 metų.
Kapinėse stovi Šv. Jurgio koplyčia, kurią 1860 m. pastatė kun. Vincentas Prialgauskas, vėliau palaidotas prie tos koplyčios durų.
Kunigo Simo Maksvyčio iniciatyva 2009, 2010 metų vasaromis Truskavoje vyko skulptūros plenerai. Juose kūrę skulptoriai G. Akstinas, V. Jatulevičius, J. Tvardauskas, G. Varnas, A. Vasiliauskas savo darbais papuošė Truskavos skverelį.
Truskava turi įdomių legendų apie savo praeitį. Pasakojama, kad Truskauskų miške (dab. Pašilių), Prancūzų kalnelyje, slapstėsi du Napoleono kariuomenės kariai.
Už 1 km į rytus nuo Truskavos Pavermenio kaime yra išlikusi Pavermenio dvaro sodyba su rūmais, ūkiniais pastatais, parku ir liepų alėja. Gyvenvietė, pavadinimą gavusi nuo Vermenės upės, rašytiniuose šaltiniuose pirmą kartą paminėta 1585 m. Dvaras kaip didikų Brunovų nuosavybė žinomas nuo XVIII a. Baronai Brunovai vedybų keliu giminiavosi su garsia Kosakauskų gimine, grafais Tiškevičiais. Brunovų vaikaitė Marcelina buvo ištekėjusi už vieno turtingiausio Lietuvos didiko Benedikto Karpio, buvo Ignoto Karpio mama.
Pavermenio kaime įkurtas Truskavos krašto ir buities muziejus ,,Seklyčia“.
Pavermenys yra Truskavos seniūnijos centras.
Pagal Rimantės Šalkaitienės tekstą
Būtina aplankyti: Truskavos skulptūrų skverą, Rekolekcijų namus, medinę koplyčią, Šventosios Dvasios bažnyčią su profesionalaus meno sakraliniais kūriniais ir šiuolaikiniais bei istoriniais paminklais aplink ją, Pavermenio dvaro sodybą, Truskavos krašto ir buities muziejų ,,Seklyčia" Pavermenyje
